Karo metinių išvakarėse Ukraina reikalauja Vakarų naikintuvų
Jau šią savaitę bus minimos pirmosios Ukrainos-Rusijos karo metinės. Nors per šį laikotarpį agresorės atakuojama Ukraina nutildė skeptikus, kurie abejojo šalies galimybėmis atremti Rusijos puolimą, svarbu suvokti ir tai, kad tokia kova būtų neįmanoma be milžiniškos Vakarų paramos.
O šios paramos Ukrainai ir toliau reikia. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pareigūnai ragina partnerius Vakarus suteikti karo krečiamai šaliai naikintuvų „F-16“.
Šis raginimas buvo aiškiai girdimas ir šį savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Čia, Ukrainos pareigūnai, bendravę su demokratais ir respublikonais iš Senato bei Atstovų Rūmų, ragino JAV politikus spausti prezidento Joe Bideno administraciją siųsti Kijevui ir naikintuvus[1].
„Jie mums sakė, kad nori „F-16“ tam, kad galėtų slopinti priešo priešlėktuvinę gynybą, kad galėtų panaudoti savo dronus už Rusijos fronto linijos“, – teigia JAV senatorius Markas Kelly.
Neseniai pats J. Bidenas, paklaustas apie naikintuvų tiekimą Ukrainai, atsakė neigiamai. Ekspertai pažymi, kad ukrainiečiai, pasitelkę naikintuvus, galėtų veiksmingiau nutaikyti savo „AGM-88“ raketas į Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketinius dalinius „S-300“ ir „S-400“. Kita vertus, akcentuojama ir tai, kad norint visokeriopai įvaldyti visas „F-16“ naikintuvų funkcijas, reikia mažiausiai metų mokymų.
Dėl to kalbama apie scenarijų, kai JAV pajėgos apmokytų ukrainiečių pilotus. Respublikonų senatorius Lindsey Grahamas sako, kad JAV įstatymų leidėjai iš esmės remia Ukrainos pilotų mokymą dirbti su „F-16“ ir leido suprasti, kad pati J. Bideno administracija netrukus sutiks tai daryti.
Senatorius L. Grahamas taip pat teigia nesibaiminantis, kad „F-16“ naikintuvai eskaluos konfliktą.
„Nesijaudinkite dėl to, kad provokuosite Putiną, jaudinkitės dėl to, kaip jį nugalėsite“, – sakė jis.
O JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Linda Thomas-Greenfield sako, kad diskusijos dėl naikintuvų siuntimo į Ukrainą bus tęsiamos per kelias ateinančias savaites ir mėnesius.
Čečėnijos lyderis giria „Vagnerio“ grupę, kovotojų būrį nori įkurti ir pats
Kol Ukrainos pareigūnai ir toliau apeliuoja į Vakarus ir prašo didinti ginklų bei amunicijos tiekimo apimtis, Ukrainos Rytuose vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijos pajėgos nors ir lėtai, tačiau stumiasi į priekį. Didžiausią proveržį čia suteikia liūdnai pagarsėjusios „Vagnerio“ grupuotės kariai.
Šio privataus karinio dalinio, dažniausiai sudaryto iš kalinių, brutalumas ir žiaurumas šokiruoja Vakarus, tačiau yra ypač palankiai vertinamas Rusijos ir jos partnerių akyse. Pavyzdžiui, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas giria šią samdinių grupuotę ir net teigia, kad ateityje norėtų sukurti panašias savo privačias karines pajėgas.
„Galime drąsiai teigti, kad „Vagnerio“ grupė įrodė savo karinį pajėgumą ir nutraukė diskusijas apie tai, ar tokios privačios karinės bendrovės reikalingos, ar ne. Kai baigsiu tarnybą valstybei, rimtai planuoju konkuruoti su mūsų brangiu broliu Jevgenijumi Prigožinu ir sukurti privačią karinę bendrovę. Manau, kad viskas pavyks“, – „Telegram“ tinkle rašė R. Kadyrovas[2].
„Vagnerio“ grupę 2014 m. įkūrė Rusijos prezidento aplinkos žmogus J. Prigožinas. Prieš dislokuojant savo pajėgas Ukrainoje, grupė veikė Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir net Venesueloje. Manoma, kad Ukrainoje šiuo metu veikia apie 50 000 „Vagnerio“ grupės kovotojų.
Šiaurės Korėja paleido tolimo nuotolio balistinę raketą
Įtampa pasaulyje auga ne tik Rytų Europoje, tačiau ir Korėjos pusiasalyje. Pirmadienio rytą Šiaurės Korėja paleido kelias balistines raketas prie rytinės šalies pakrantės. Tai nutiko netrukus po to, kai JAV su Pietų Korėja ir Japonija surengė bendras karines pratybas[3].
Šeštadienį Šiaurės Korėja taip pat paleido tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-15“. Reaguodamos į šį bandymą, JAV sekmadienį skraidino ilgojo nuotolio viršgarsinius bombonešius, o Pietų Korėjos naikintuvai lydėjo amerikiečių bombonešius „B-1B“.
O Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong po naujausių raketų paleidimų pažėrė kritikos JAV, kurias pavadino „didžiausiais maniakais“.
„Ramiojo vandenyno, kaip mūsų pajėgų poligono naudojimo dažnumas priklauso nuo JAV pajėgų veiksmų pobūdžio. Mes gerai žinome, kad JAV pajėgų strateginių smogiamųjų priemonių judėjimas aplink Korėjos pusiasalį pastaruoju metu tampa vis spartesnis“, – valstybinė žiniasklaida citavo Kim Yo Jong pranešimą.
Tuo tarpu Japonija Šiaurės Korėjos veiksmus griežtai pasmerkė ir pareiškė protestą.
„Šiaurės Korėjos veiksmai, įskaitant nuolatinius balistinių raketų paleidimus, kelia grėsmę Japonijos, regiono ir tarptautinės bendruomenės taikai ir saugumui“, – teigiama Japonijos užsienio reikalų ministerijos pranešime[4].
Izraelis tęsia „šešėlinį“ karą prieš Iraną
Izraelio pajėgos ir toliau didina įtampą Vidurio Rytų regione. Sekmadienį žydų pajėgos surengė oro ataką Damasko regione, netoli svarbių Iranui priklausančių karinių objektų. Sirijos opozicijos žiniasklaida skelbia, kad kariniai smūgiai buvo nukreipti prieš Irano režimo pareigūnus Damasko Kafar Sousah rajone[5].
Izraelis apie ataką viešai kalbėti vengia, tačiau šalies žvalgybos ir saugumo ekspertas, brigados generolas Yossi Kuperwasseris teigia, kad „Izraelis ir toliau aktyviai kenkia ir trukdo Irano pastangoms aprūpinti Asado režimą pažangia ginkluote“.
„Remiantis mano turima informacija, kai kurios aukos Damaske buvo tiesioginis Sirijos priešlėktuvinės gynybos raketos, pataikiusios į pastatą, rezultatas. Tai ne pirmas kartas, kai neprofesionali Sirijos priešlėktuvinės gynybos ugnis sukelia nepageidaujamų aukų“, – sakė Y. Kuperwasseris.
Tuo tarpu Irano sąjungininkė Sirijos kariuomenė pranešė, kad Izraelio raketai pataikius į pastatą Kafar Sousah rajone žuvo 5 žmonės, dar 15 žmonių buvo sužeisti.
Sirijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį skelbia, jog „tikisi, kad Jungtinių Tautų sekretoriatas ir Saugumo Taryba pasmerks Izraelio agresiją ir nusikaltimus, imsis būtinų priemonių jiems atgrasyti, patraukti atsakomybėn, nubausti kaltininkus ir užtikrinti, kad jie nepasikartotų“.
Tačiau pagrindo abejoti tokiu scenarijumi netrūksta. Jau beveik dešimtmetį Izraelis vykdo atakas prieš Irano remiamą ginklų perdavimą ir personalo dislokavimą kaimyninėje Sirijoje. Patys Izraelio pareigūnai yra pripažinę apie šimtus karinių intervencijų, nukreiptų prieš Irano turtą Sirijoje.
Iranas turi pakankamai urano, kurio reikia branduolinio ginklo gamybai
Tačiau Izraelio atakos prieš Iraną gali tapti žaidimu su ugnimi, ypač dabar, kai tarptautiniai atominės energetikos ekspertai praneša apie Irano sukauptas urano atsargas, naudojamas branduolinės ginkluotės kūrimui. Ekspertai skelbia, kad Iranas sukaupė pakankamai urano, kurio prisodrinimo lygis jau siekia branduoliniam ginklui reikalingą lygį[6].
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) skelbia, kad Iranas sukaupė urano, kurio grynumas siekia 84 proc., o koncentracija yra tik 6 proc. mažesnė nei reikia branduolinio ginklo parengimui. Tai yra didžiausias iki šiol Irane užfiksuotas urano kiekis.
Nors kol kas neaišku, ar ši medžiaga buvo saugoma specialiai, ar netyčia susikaupė centrifugose, naudojamose izotopams atskirti, TATENA teigimu, tik 60 proc. lygis nesiskiria nuo branduoliniam ginklui reikalingo lygio, o daugumoje branduolinių reaktorių naudojama ir iki 5 proc. grynumo prisodrinta medžiaga.
Irano branduolinės ambicijos Vakarams jau ne vienerius metus kelia problemų. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. atšaukė JAV paramą Barako Obamos laikų Irano branduoliniam susitarimui ir vėl įvedė sankcijas.
Pagal ankstesnį 2015 m. branduolinį susitarimą, sankcijos Teheranui buvo panaikintos mainais į Irano bendradarbiavimą ribojant jo branduolinę programą. JAV pasitraukus iš branduolinio susitarimo, Teheranas išplėtė savo branduolinę programą.
Kinija sukūrė šnipinėjimui ir atakoms tinkamą droną
O vis daugiau pasaulio valstybių stiprinant savo karinius pajėgumus, tokia veikla užsiima ir komunistinė Kinija. Šalis neseniai sukūrė vieną moderniausių dronų, visiškai valdomų dirbtiniu intelektu (DI).
Droną, pavadintą „TJ-FlyingFish“ sukūrė Kinijos Šanchajaus išmaniųjų autonominių sistemų tyrimų instituto, Tongji universiteto ir Kinijos Honkongo universiteto nepilotuojamų sistemų tyrimų mokslininkų grupė[7].
Tai dronas amfibija, galintis ir plaukioti po vandeniu, ir šaudyti danguje, ir veikti kaip kvadrokopteris. Jo operacinę sistemą valdo tik dirbtinis intelektas, o tie, kurie valdo dirbtinio intelekto sistemą, gali duoti dronui užduotį, o šis ją įvykdys savarankiškai, be žmogaus įsikišimo.
Manoma, kad šį droną Kinija galės pasitelkti oro ir vandens tyrimams, kai kurios drone įdiegtos technologijos leis įrenginį pritaikyti skirtingoms misijoms, pavyzdžiui, žvalgybai ir nuotoliniam stebėjimui, paieškos bei gelbėjimo operacijoms.
Rusija jau netrukus gali gauti ginklų iš Kinijos
O JAV žvalgyba skelbia, kad Kinijos valdžia rimtai svarsto galimybę tiekti ginkluotę bei amuniciją karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai. JAV pareigūnų teigimu, tai būtų „rimta problema“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigia, kad JAV jau seniai nerimauja, jog Kinija gali tiekti ginklus Rusijai. Jis atkreipė dėmesį į Kinijos lyderio Xi Jinpingo pažadą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl „neribotos partnerystės“, o nuo to laiko abiejų šalių ryšiai tik stiprėjo.
„Labai, labai atidžiai tai stebėjome. Ir didžiąja dalimi Kinija užsiima retorinės, politinės ir diplomatinės paramos Rusijai teikimu, tačiau turime informacijos, kuri mums kelia susirūpinimą, kad jie svarsto galimybę suteikti Rusijai mirtiną paramą kare prieš Ukrainą“, – sako A. Blinkenas[8].
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos pastangų apginkluoti Rusiją, sakydama, kad tai būtų „raudona linija“.
Tuo tarpu į atsargą išėjęs JAV generolas Jackas Keane’as, mano, kad J. Bideno administracija elgiasi teisingai paviešindama galimus Kinijos planus.
„Manau, kad po tokio viešo atskleidimo Kinija greičiausiai atsitrauks“, – sakė J. Keane’as.
