„Teritoriniu ginču“ karą pavadinęs R. DeSantis prakalbo apie tai, ko reikia Amerikai
Nors JAV prezidento rinkimai turėtų įvykti jau kitų metų lapkritį, dar ne visi potencialūs kandidatai yra atskleidę savo kortas ir oficialiai pareiškę apie savo planus patekti į Baltuosius rūmus.
Tarp tokių dar oficialiai neapsisprendusių, tačiau puse kojos jau pradėjusių prezidentinę kampaniją yra ir dabartinis Floridos valstijos gubernatorius, respublikonų partijos narys Ronas DeSantis.
Jis neseniai prakalbo užsienio politikos klausimais, o tai ekspertai vertina pasyvia užuomina apie R. DeSantiso planus jau artimiausiu metu paskelbti apie dalyvavimą 2024 m. prezidento rinkimuose.
Kalbėdamas apie užsienio reikalus, R. DeSantis bene plačiausiai palietė karo Ukrainoje klausimą. Tiesa, jis pats karą įvardijo kaip „karinį konfliktą“ ir pabrėžė, kad JAV Ukrainai tiekiama parama siekiant atmušti Rusijos puolimą „nėra esminis ir gyvybiškai svarbus Amerikos nacionalinis interesas“.
„Nors JAV turi daug gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų – apsaugoti savo sienas, spręsti kariuomenės parengties krizę, užtikrinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę bei kontroliuoti Kinijos komunistų partijos ekonominę, kultūrinę ir karinę galią – tolesnis įsivėlimas į Ukrainos ir Rusijos teritorinį ginčą nėra vienas iš jų“, – sako Floridos gubernatorius R. DeSantis[1].
Prabilęs apie dabartinę JAV politiką užsienio reikalų srityje, R. DeSantis teigė, kad būtent neapdairi Joe Bideno administracijos reakcija „pastūmėjo Rusiją į faktinę sąjungą su Kinija“:
„Kadangi Kinija nesilaikė ir nesilaikys embargo, Rusija padidino savo pajamas iš užsienio, o Kinija naudojasi pigesniais degalais. Kartu su tyčiniu strateginio naftos rezervo mažinimu ir parama kairiųjų „Žaliajam naujajam kursui“ J. Bidenas amerikiečių sąskaita dar labiau sustiprino Rusijos energetikoje dominuojančią ekonomiką ir V. Putino karo mašiną“, – pareiškė respublikonų politikas.
R. DeSantis pasinaudojo ir respublikonų dažnai taikytu naratyvu bei akcentavo tai, kad patys amerikiečiai turi teisę žinoti, kaip Ukrainoje naudojami milijardai JAV mokesčių mokėtojų dolerių.
Politikas teigia, kad JAV jau skyrė milijardinę pagalbą Ukrainai, bet tolimesnis pinigų švaistymas ar net potencialus bandymas nušalinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną iš valdžios tik padidintų konflikto riziką.
Įdomu ir tai, kad ta pačia užsienio politikos tema neseniai prabilo ir jau oficialiai apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbęs Donaldas Trumpas. Jis vėl prakalbo apie tai, kad Rusijos karą Ukrainoje „gali užbaigti per 24 valandas“ ir pareiškė, kad tik jis vienintelis gali apsaugoti Ameriką nuo Trečiojo pasaulinio karo[2].
Ukrainos karas skaldo respublikonų stovyklą
Tačiau grįžtant prie detalių Floridos gubernatoriaus įžvalgų užsienio reikalų srityje, būtina paminėti, kad jo pareikštos idėjos sužavėjo toli gražu ne visus bendrapartiečius respublikonus. Dalis respublikonų politikų susitelkė į kontraversiškus R. DeSantiso žodžius apie tai, kad Ukrainos rėmimas neatitinka JAV interesų.
„Sakyti, kad tai nesvarbu, reiškia sakyti, kad nesvarbūs karo nusikaltimai“, – sako respublikonas Pietų Karolinos senatorius Lindsey Grahamas ir pridūrė, kad Rusijos prezidento agresija gali peržengti ir Ukrainos ribas[3].
Respublikonų atstovas ir Teksaso senatorius Johnas Cornynas taip pat teigė, kad jį nustebino R. DeSantiso pozicija, kuri anot jo, kelia tam tikrų klausimų.
„Turiu omenyje, kad gubernatorius DeSantis yra kariuomenės veteranas. Jis yra protingas žmogus. Manau, kad jis buvo labai geras gubernatorius, bet nesuprantu, kodėl jis sako, kad Ukraina nėra svarbi Jungtinėms Valstijoms“, – sako Teksaso respublikonas.
Senato respublikonas iš Pietų Dakotos Johnas Thunas atskleidė, kad dėl karo Ukrainoje partijoje iš tiesų vyrauja labai skirtingos nuomonės bei pozicijos.
„Tikriausiai 2024-ais mūsų partijoje bus kitų kandidatų, kurie gali pritarti šiai nuomonei, ir, be abejo, jos laikosi respublikonai visoje šalyje. Bet manyčiau, kad dauguma žmonių šioje šalyje pripažįsta, kaip svarbu, kad Ukraina atremtų Rusiją, sustabdytų šią agresiją ir būtų suvereni šalis“, – teigia Pietų Dakotos respublikonas.
Tuo tarpu Floridos senatorius, taip pat respublikonas Marco Rubio sukritikavo R. DeSantiso karo Ukrainoje apibūdinimą kaip „teritorinį ginčą“.
„Tai nėra teritorinis ginčas ta prasme, kaip tai nebūtų teritorinis ginčas, jei Jungtinės Valstijos nuspręstų, kad nori įsiveržti į Kanadą arba užimti Bahamų salas. Tai, kad kažkas į kažką pretenduoja, dar nereiškia, kad tai jiems priklauso“, – sakė M. Rubio, kuris dirba Užsienio reikalų komitete ir yra Senato Žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojas.
Vieni ragina sustabdyti paramą Kijevui, kiti – ją dar padidinti
Nors dalis net pačių respublikonų įstatymų leidėjų kritiškai įvertino bene pirmą kartą viešai išreikštą R. DeSantiso poziciją užsienio reikalų klausimais, abejonės dėl to, kiek dar ilgai JAV galės remti Ukrainą ir galiausiai, kokių esminių siekių turi Amerika, niekur nedingsta ir tik auga.
Aktyvi Atstovų Rūmų respublikonų grupė jau anksčiau pateikė rezoliuciją, kurioje raginama nedelsiant nutraukti pagalbos Ukrainai teikimą ir paraginti visas kovojančias šalis pasiekti taikos susitarimą.
Kol kas tai nėra galutinė ir nepajudinama respublikonų pozicija: Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas grįžęs iš Ukrainos pareiškė, kad net J. Bidenas nepakankamai remia karo niokojamą šalį.
Tačiau net 47 proc. respublikonų partijos respondentų vasario mėnesį atliktoje „Gallup“ apklausoje teigė, kad Ukrainai padedama „per daug“[4].
Šis skaičius tik didėja, kai yra matomi kare išleidžiami milijardai, bėgantys mėnesiai ir tik minimalios Ukrainos pergalės. Negana to, auga grėsmė ir pačiai Amerikai, kuri jau visus pirmuosius karo Ukrainoje metus balansavo ties riba bet kurią akimirką pasiduoti rusų provokacijoms ir eskaluoti konfliktą.
O tai paskatinti gali ir vis pažangesnės Vakarų ginkluotės bei amunicijos tiekimas Kijevui. Antradienį mišri demokratų ir respublikonų JAV senatorių grupė nusiuntė laišką gynybos sekretoriui Lloydui Austinui, ragindama jį išnagrinėti galimybę nusiųsti Ukrainai naikintuvus „F-16“.
To šiuo metu aktyviai prašo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei jo vyriausybės pareigūnai, tačiau prezidentas J. Bidenas iki šiol atsisakė suteikti Ukrainai naikintuvus[5].
„Po pokalbio su JAV, Ukrainos ir užsienio šalių lyderiais, kurie praėjusį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje siekė paremti Ukrainą, manome, kad JAV turi atidžiai apsvarstyti galimybę suteikti Ukrainai lėktuvus „F-16“, – teigiama senatorių laiške.
Praėjusį mėnesį dvipartinė Atstovų Rūmų įstatymų leidėjų grupė irgi išsiuntė panašų laišką jau pačiam prezidentui, ragindama jį greičiau aprūpinti Ukrainą lėktuvais.
Vis labiau įsitraukiant į konfliktą, JAV sulaukia grasinimų iš Rusijos ir Kinijos
Tai, kad anksčiau ar vėliau JAV iš tiesų Ukrainai gali suteikti „F-16“ lėktuvus yra gana realus scenarijus ir nebūtų pirmas kartas, kai yra keičiama anksčiau pareikšta pozicija: juk JAV kelis mėnesius delsė siųsti tankus „Abrams“, tačiau sausį Pentagonas paskelbė, kad į mūšio lauką Ukrainoje juos vis tik siųs.
Šis sprendimas jau papiktino Rusiją, o jei būtų nuspręsta Ukrainą duoti Ukrainai ir „F-16“, Kremliaus nepasitenkinimo išraiška gali būti ne tik žodinė. Juk dar vakar tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros Rusijos lėktuvui susidūrus su JAV bepiločiu orlaiviu, o pastarasis sudužo. JAV žiniasklaidos kanalo „Fox News“ apžvalgininkas Seanas Hannity tai pavadino „ne atsitiktinumu“[6].
„Negalime leisti, kad taip nutiktų. Rusijos ir V. Putino priešiškumas bei agresija prieš mūsų šalį, Jungtines Valstijas, pasiekė naują pavojingą lygį. Šįvakar kyla klausimas: „Ką darys jūsų prezidentas Joe Bidenas?“ Ar jis ketina pasiūlyti dar vieną išimtį dujotiekiui „Nord Stream 2“? Įves daugiau sankcijų?“, – klausia žurnalistas S. Hannity.
O Rusija iš tiesų elgiasi vis drąsiau ir be jokių užuolankų švaistosi grasinimais. Neseniai į atsargą išėjęs Rusijos generolas Jevgenijus Bužinskis vienoje valstybinės rusų televizijos laidų prakalbo apie tai, kad „Poseidon“ branduolinius užtaisus galinčios naudoti torpedos turėtų būti panaudotos prieš JAV[7].
Vienoje televizijos laidoje jis sakė, kad „Poseidon“ jau buvo išbandytos, o kai laidos vedėjas užsiminė, kad norėtų tai pamatyti, J. Bružinas patikino, kad taip pat to norėtų bei vėl ėmė grasinti, kad tolesnis Vakarų šalių įsitraukimas gali reikšti, kad „viskas baigsis „Poseidonu“ ir cunamiu, su 300 ar 500 metrų banga“. Laidos vedėjui pakomentavus, kad tokiu atveju Jungtinės Karalystės nebeliks, J. Bružinas užsiminė, kad jis pats kalba apie Jungtines Valstijas.
Rusija iš tiesų jau pagamino pirmąjį branduolinį užtaisą galinčių nešti supertorpedų „Poseidon“ komplektą. Šios torpedos yra neriboto nuotolio, gali judėti iki 80 mylių per valandą greičiu ir nešti 2 megatonų branduolinę kovinę galvutę.
Tačiau tai dar ne viskas. JAV grasinimų sulaukia ir iš Kinijos. Po to, kai JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija paskelbė apie susitarimą AUKUS, kuriuo JAV ir Jungtinė Karalystė nuo 2030-ųjų pradžios Australijai suteiks tris branduolinius povandeninius laivus, Kinija pareiškė nepasitenkinimą[8].
„Naujausias JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos bendras pareiškimas rodo, kad šios trys šalys, siekdamos savo geopolitinių interesų, nuėjo klaidingu ir pavojingu keliu, visiškai ignoruodamos tarptautinės bendruomenės susirūpinimą“, – sakė Kinijos atstovas spaudai Wangas Wenbinas.
Pekinas teigia, kad Kinija šį žingsnį laiko „Šaltojo karo mentalitetu, kuris tik paskatins ginklavimosi varžybas“, o tai gali pakenkti tarptautiniam branduolinių ginklų susitarimui ir regioniniam stabilumui bei taikai.
