UNICEF įspėja apie šokiruojančiai žemą mokymosi lygį
Pasaulis susiduria su krize, nes švietimas bei mokslas netenka prasmės ir vertės. Manoma, kad tik trečdalis 10 metų amžiaus vaikų visame pasaulyje geba perskaityti ir suprasti paprastą rašytinę istoriją. UNICEF nori paskatinti pokyčius ir kviečia reaguoti į švietimo problemą bei mokymąsi skurde[1].
Atkreipimas dėmesys, kad mokykloms trūksta išteklių, mokytojams mokama per mažai ir jie yra nepakankamai kvalifikuoti, klasės perpildytos, o mokymo programos archajiškos, todėl mūsų vaikai negali išnaudoti viso savo potencialo.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą dėl švietimo pertvarkos, Jungtinių Tautų būstinėje, Niujorke, UNICEF pristatė Mokymosi krizės klasę, kad atkreiptų dėmesį į neabejotiną ir neatidėliotiną poreikį pertvarkyti švietimo sistemas visame pasaulyje[2].
Trečdalis klasės modelio stalų pagaminti iš medžio ir visiškai funkcionuojantys, už jų ant mokyklinės kėdės – ikoninė UNICEF kuprinė, simbolizuojanti trečdalį dešimtmečių vaikų pasaulyje, kurie, kaip apskaičiuota, geba perskaityti ir suprasti paprastą rašytinę istoriją – tai yra minimalaus skaitymo supratimo įgūdžio rodiklis. Likę du trečdaliai stalų beveik nematomi ir pagaminti iš skaidrios medžiagos. Tai reikštų, kad 64 proc. vaikų iki 10 metų nesugeba perskaityti ir suprasti paprastos rašytinės istorijos.
UNICEF vykdančioji direktorė Catherine Russell priminė, kad švietimo sistemos trajektorija iš esmės yra mūsų ateities trajektorija. Turime pakeisti dabartines tendencijas arba susidurti su pasekmėmis, kurios gali kilti dėl to, kad nesugebėsime išugdyti visos kartos. Pasak jos, žemas mokymosi lygis šiandien reiškia mažesnes galimybes rytoj.
Prieš pandemiją neskaitančių vaikų buvo tik pusė
UNICEF įspėja, kad užsitęsęs mokyklų uždarymas ir kokybiško mokymosi trūkumas COVID-19 viruso pandemijos metu atskleidė ir pagilino jau anksčiau buvusią mokymosi krizę, dėl kurios milijonai moksleivių visame pasaulyje neturi pagrindinių matematinių ir raštingumo įgūdžių[3].
Prasidėjus naujiems mokslo metams pasijunta didelis žinių trūkumas ir dauguma mokinių vis dar bando atsigriebti už tai, ką prarado per pandemijos metus, kai nuotolinis mokymasis buvo nuolat.
Šį rudenį pamatėme kol kas aiškiausius įrodymus, kokiu mastu pandemija ir su ja susijęs mokyklų uždarymas pakenkė vaikų mokymuisi.
Remiantis ekspertais, devynmečiai prarado dviejų dešimtmečių matematikos ir skaitymo pažangą. Ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių rezultatai taip pat smarkiai suprastėjo, ypač matematikos srityje: aštuntos klasės mokinių rezultatai suprastėjo 49 iš 50 JAV valstijų[4].
Nuotolinio mokymosi problemos
Nors bendras mokinių pasiekimų sumažėjimas buvo ryškus, vidurkiai slepia dar didesnius skirtumus tarp mokinių grupių. Pavyzdžiui, juodaodžiai ir ispanakalbiai mokiniai, kurie ketvirtos klasės matematikos mokymosi pradžioje atsiliko nuo baltaodžių ir azijiečių mokinių, pandemijos metu atsiliko dar labiau nei kitų grupių mokiniai.
Pažymėtina, kad taip pat didėja atotrūkis tarp geriausiai besimokančių šalies mokinių ir prasčiausiai besimokančių mokinių, kurie patiria daugiausia sunkumų namuose ir mokyklose.
Šis atotrūkis labiausiai išryškėjo tarp jaunesnių mokinių ir skaitymo srityje. Ketvirtoje klasėje vidutinis nacionalinio egzamino skaitymo rezultatas JAV sumažėjo trimis balais. Tačiau 90 procentų geriausių mokinių rezultatai visai nesumažėjo.
Prastai besimokantys krito net per 6 balus. O tai yra dvigubai žemiau nei bendras vidurkis. Deja, bet mokiniai, turėję mažiausiai, daugiausiai ir neteko.
Skurdas ir nevienodos galimybės didina atskirtį
UNICEF pabrėžia ir tai, kad skurde mokytis yra sudėtingiau. Harvardo ir Stanfordo universitetų mokslininkai, atlikę sudėtingą tūkstančių valstybinių mokyklų rajonų 29 valstijose analizę, nustatė, kad skurdas dar labiau prisidėjo prie akademinio pažangumo mažėjimo pandemijos metu.
Panašu, kad turint finansines galimybes, nuotolinis mokymasis nėra toks žalingas. Tokiais atvejais įmanoma susikurti sveiką aplinką ir turėti ramų kampą namuose, kuriame yra visos technologinės galimybės. Taip mokytis nėra sunku ir pasiryžus galima pasiekti net ir daugiau nei mokantis tradiciniu būdu mokykloje.
Tačiau kitoje monetos pusėje kai nieko neturi, augi su dideliu būriu brolių ir seserų, skurdžiai, mažoje erdvėje trūksta ne tik galimybių, bet ir motyvacijos. Ne visos mokyklos gali suteikti viską ko reikia tiems, kuriems trūksta priemonių. Mažai šeimų išgali nupirkti kelis nešiojamus, stacionarius ar planšetinius kompiuterius, telefonus kiekvienam vaikui atskirai. O pamokos vyksta vienu metu.
Tai apsunkina mokymąsį namuose ir nuotoliniu būdu. Nežmoniškai pasunkėja sąlygos kai tokie dalykai reikalingi keliems vaikams, o ypač turintiems ir specialių poreikių. Pavyzdžiui, jei vaikas turi problemų susikaupiant, o namuose zuja mažesni vaikai. Tada nuotolinis mokymosi procesas tampa labai sudėtingu. Galų gale, kas gali pasverti visas galimybes ir scenarijus…
UNICEF akcentuoja, kad 502 milijonai vaikų pasaulyje neturi tinkamo švietimo galimybių. Tai nėra vien pandemijos kaltė, bet šis laikotarpis tikrai nepalengvino neraštingumo situacijos visame pasaulyje.
