Berniukai su suknelėmis ir lakuotais nagais – „klišakojė“ šių laikų tendencija
Jei staiga susirūpintumėte visuotinės „laisvės“ žygiavimo į nuogų/šviežiai suformuotų genitalijų lankas mastu ir paklaustumėte, kas gi yra „visapusiško seksualinio švietimo“ (CSE) velnio išmislas, sužinotumėte, jog tai – vienas didžiausių išpuolių prieš vaikų sveikatą ir kelis dešimtmečius puoselėtą nekaltumą[1].
Taip yra todėl, kad, skirtingai nei tradicinis lytinis švietimas, visapusiškas lytiškumo ugdymas yra labai aiškus ir neginčijamas: tai bene veiksmingiausia priemonė plėsti mažamečių iškrypimo laipsnį iki užribių, jau nekalbant apie didelės rizikos seksualinį elgesį, kai viskas rodosi normalu, sveika ir netgi skatintina – nesvarbu, ar susižadėtumėte su meška, ar su nauja apyvarpės „rezidencija“.
CSE programose įkyrus, standartus per šimtą kilometrų peršokantis dėmesys skiriamas vaikų mokymui, kaipgi įvairiais būdais gauti seksualinį pasitenkinimą. Ironiška, bet lytiškumo ugdymas yra ne kas kita, kaip absoliutus „briedas“, nesivarginantis įdiegti gyvybiškai svarbios informacijos apie visas emocines, psichologines bei fizines rizikas, kylančias dėl nerūpestingos seksualinės veiklos[2].
Tai, be kita ko, galime regėti ne tik JK, bet ir Norvegijoje: kol kai kuriuose šalies darželiuose berniukai yra velkami suknelėmis, vaikiškų animacinių filmukų personažai įkūnija vyriškus organus – tiesa, su prezervatyvais arba be jų (čia irgi pagal jūsų „preferencus“). Tokia „praktika“, beje, populiarėja ir Danijoje – lakuoti nagus berniukams ten – nieko naujo ir dviprasmiško.
Šiuo atveju galutinis CSE tikslas – pakeisti seksualines bei lyčių normas visuomenėje, ir tai drąsiai vadinu „abortu, paleistuvavimu ir LGBT gaktikaulių teisių švietimu“.
Vaikų seksualinės teisės kainuos gyvybes
Visapusiškas lytiškumo ugdymas dažniausiai užmaskuojamas nepavojingai skambančiais pavadinimais, tokiais kaip, tarkime, „švietimas žmogaus teisių klausimais“, „švietimas lyčių lygybės klausimais“ arba „lytinės ir reprodukcinės sveikatos švietimas ar informacija“. Tačiau yra viena itin reikšminga problema: CSE paprastai mokomi mažiausi vaikai, dažnai be jų tėvų žinios ir sutikimo.
Nepaisant to, kad opozicija šioms novatoriškoms programoms didėja ir vis daugiau tėvų sužino apie kenksmingą pastarųjų pobūdį, šalininkai vis geriau tai užmaskuoja.
Pavyzdžiui, kai kurios programos yra melagingai vadinamos „abstinencijos plius“ programomis, tačiau jose beveik neskiriama tam dėmesio, koncentruojantis tik į seksualinio malonumo „pilotavimą“.
Kitais žodžiais tariant, jei programa nėra pažymėta kaip „visapusis lytiškumo ugdymas“, nereiškia, kad ji nėra puoselėjamų seksualinių fantazijų programos dalis, – įsidėmėkite, jokios išankstinės nuomonės remiantis viršeliu šiais laikais būti negali.
Baisiausia tai, kad Jungtinėse Tautose ir kitose šalyse vyriausybės pareigūnai vis dažniau spaudžiami priimti „visapusišką lytiškumo ugdymą“, nesuvokdami jo grafinio pobūdžio. Tiesą sakant, kai kuriais atvejais JT ambasadoriai buvo manipuliuojami, jog jie JT salėje sakytų kalbas, reklamuodami CSE kaip daugelio pasaulio problemų sprendimą, patys nesuvokdami, ką skatina.
Skamba kaip sektos pradžiamokslis, bet šįsyk taikinį „atstovauja“ vaikai, kol tėvai parsiduoda už saldainį.
Pelną gauna patikimiausiomis vadintos organizacijos
Visapusišką lytiškumo švietimą skatina tokios galingos ir gerbiamos organizacijos kaip JAV ligų kontrolės centrai (CDC), Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (IPPF), JAV seksualumo informacijos ir švietimo taryba (SIECUS) ir JT agentūros, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), UNAIDS, UNESCO, UNICEF bei UNFPA. Netgi Pasaulinė mergaičių gidų ir skaučių asociacija (WAGGGS) „užsiima“ tuo pačiu.
Be to, JTO ir nacionalinėse bei valstijų įstatymų leidybos institucijose CSE aktyviai propaguoja daugiamilijoninės vertės lobistai iš organizacijų ir įmonių (garsiausia iš jų – Tarptautinė planuotos tėvystės organizacija), besipelnančių iš paslaugų, teikiamų lytiškai aktyviems jaunuoliams bei suaugusiesiems.
Tiesą sakant, neretai šie lobistai tampa oficialių JT delegacijų nariais, vyriausybėms nesuprantant, kokią apgaulingą idėją pastarieji propaguoja.
Suprasti „novatoriškoms“ makaulėms derėtų vieną: pelningos „seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos“ apima ne tik seksualinį konsultavimą, šeimos planavimą, kontracepciją, abortus, gydymo dėl ŽIV/AIDS prevenciją ir su tuo susijusias prekes, bet ir ankstyvą vaikų seksualizavimą suaugusiųjų sąskaitą, užkabinant mokestinę virvę visam likusiam gyvenimui. (Vienam lobistui netgi pavyko patekti į Ugandos delegaciją, siekiant manipuliuoti Afrikos vyriausybėmis, kad jos priimtų visapusišką lytinį švietimą.)
Visapusiškų lytiškumo ugdymo programų šalininkai, žinoma, tvirtina, kad CSE programos sumažins paauglių nėštumą bei lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičių. Tačiau išvadas reikėtų (ir visada reikėjo) daryti patiems – smarkiai apsirinkate, jeigu vadovaujatės „pasauliniu žinojimu“, kas metus prakišinėjančiu po naują santvarką, nešvankų epitetą ar vakcinos pistoletą.
CSE iš tiesų yra daug daugiau nei tipinis lytinis švietimas – tai pavojingas išpuolis prieš vaikų sveikatą bei nekaltumą, pabrėžiant ir netgi giriant homoseksualų ar transseksualų orientaciją, raginančią nesibodėti ir „persikelti čia“ – į galvos vidų ar į išangės manipuliaciją – su visa įmanoma delegacija[3].
