Didžiausias pavojus tiems, kurių pajamos sumažėjo
Pasibaigus nulinių palūkanų erai ir nenumaldomai kylant „Euribor“, plečiasi ir skolininkų ratas, o skolų valdymo rinka jau praneša besiruošianti naujam skolininkų vajui. Nors jau ir dabar pastebima, kad vis daugėja gyventojų, susiduriančių su sunkumais, tačiau prognozuojama, kad didžiausias skolų augimo pikas bus pasiektas žiemą, kai sąskaitos už šildymą ir elektrą bus didžiausios. Visgi, ekspertai sako, kad stebuklingo recepto kovoti su augančiais pragyvenimui būtinais finansiniais resursais nėra – vienintelis būdas yra taupyti nebūtinųjų išlaidų sąskaita.
Tačiau augančios palūkanų normos neatvėsina lietuvių noro įsigyti nuosavą būstą. Pranešama, kad pirminė būstų rinka vėl pradėjo stotis ant kojų, bet kiek ilgam – kol kas bijoma prognozuoti.
Be to, yra neabejojančių, kad nekilnojamojo turto (NT) rinką neabejotinai paveiks atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas.
Panašu, kad tai yra dar tik visų bėdų pradžia
Finansinės įstaigos jau fiksuoja pirmuosius neraminančius ženklus, kai jau pirmoje metų pusėje pastebėtas augantis klientų įsiskolinimas.
Skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė Rasa Butkuvienė atkreipė dėmesį, kad antrąjį šių metų ketvirtį, remiantis Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip 90 dienų pradelstų vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų suma buvo beveik 20 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai[3]. R. Butkuvienė prognozuoja, kad augančios kainos žiemą dar labiau paspartins skolininkų gretų plėtimąsi.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį ir į staiga nuo 0 iki 2 proc. šovusį 6 mėn. „Euribor“, kuris gali lemti net keliomis dešimtimis ar net daugiau išaugusias būsto paskolos mėnesines įmokas. Visgi, pasak R. Butkuvienės, didžiausius sunkumus pajus asmenys, neplanuojantys savo finansų ir tie, kurių pajamos nuo paskolos gavimo dienos sumažėjo.
Atlyginimai augo 14 procentų, bet pirkimo ir pardavimo sandorių gerokai sumažėjo
Visgi, nors ir pragyvenimo kaštai kyla, darbo rinka esą išlieka aktyvi, stebimas spartus atlyginimų augimas.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, atlyginimai augo beveik 14 proc., todėl pasak R. Butkuvienės, tai turėtų padėti amortizuoti išaugusias sąnaudas.
R. Butkuvienė taip pat įsitikinusi, kad tokioje situacijoje žmonės geriau apgalvos ir tokius stambius pirkinius kaip NT įsigijimas.
Registrų centro duomenimis, jau vien per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota 18 proc. mažiau nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais.
Vienintelis vaistas nuo krizės – taupymas
Nors vis dažniau girdime raginimus, kad reikia taupyti ir „susiveržti diržus“, kai kurie gyventojai atšauna – reikia pirmiau turėti iš ko taupyti, ar vietos, kad būtų galima dar pasispausti. Visgi, R. Butkuvienė šiuo klausimu išlieka kategoriška – siekiant išvengti amerikietiškųjų kalnelių tokiu įtemptu laikotarpiu, tam padės tik turimas finansinis rezervas ir jokio kito stebuklingo recepto čia neatrasime.
„Kaip jau minėta, iššūkių dėl padidėjusių palūkanų normų gali kilti ir tiems asmenims, kurių pajamos yra visiškai pakankamos padengti išaugusias paskolų įmokas. Esame pripratę prie nusistovėjusių savo išlaidų ir savo įprasto gyvenimo būdo, o kai išlaidos staiga padidėja dėl išaugusių kainų, gali būti sunku prisitaikyti prie naujos realybės ir taip rizikuojame įsiskolinti“, – pabrėžė bendrovės „Easy Debt Service“ vadovė[3].
Todėl, pasak ekspertės, labai svarbu atskirti, kur yra būtinosios išlaidos, o kur yra lėšos, leidžiamos savo malonumui. Tam, kad užsitikrintume finansiškai saugesnį rytojų, reikia pradėti taupyti nebūtinųjų išlaidų sąskaita.
„Tuo metu brangioms prenumeratoms ar papildomų išlaidų reikalaujantiems laisvalaikio leidimo būdams ir hobiams bent sudėtingiausiu laikotarpiu galime paieškoti pigesnių ar nemokamų alternatyvų. Sąskaitas už šildymą ir pakitusias paskolų įmokas geriau pasitikti turint daugiau santaupų bei su didesne ramybe nei su nerimu, nors ir po smagaus vakarėlio“, – teigė R. Butkuvienė[3].
Paskolos įmoka šoktelėjo kone dvigubai
Tuo tarpu jaunos Lietuvoje gyvenančios šeimos jau dabar dreba dėl finansų ir svarsto, kas laukia žiemą, jei jau dabar taip. Su ne itin maloniu reiškiniu, kai iš banko atėjo pranešimas, kad paskolos įmoka beveik padvigubės, susidūrė ir „TV pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva, prieš keletą metų Vilniaus pakraštyje įsigijusi 100 kvadratinių metrų kotedžą ir iš banko jam pasiskolinusi 126 tūkst. eurų[5].
Tačiau jau dabar R. Filejevą ištiko šokas – vietoje iki šiol mokėtos 470 eurų per mėnesį siekiančios paskolos, moteris dėl augančių palūkanų jau netrukus turės mokėti 770 eurus, mat prisidės 3 proc. siekiančios „Euribor“ palūkanos.
Skelbiama, kad būsto paskolas Lietuvoje turi maždaug 140 tūkst. darbingo amžiaus namų ūkių, o tai reiškia, kad kas penkta šeima yra įsipareigojusi bankui.
„Be abejo, bus nemalonu. Prie įmokų prisidės 200–400 eurų per mėnesį. Supraskime, kad laukia recesija, laukia ekonominis sulėtėjimas ir dalis žmonių tikrai gali netekti darbų, arba jau neteko. Tai tokių žmonių nekilnojamas turtas gali būti parduotas, nes tiesiog nebus gebėjimo aptarnauti tokias paskolas“, – teigė finansų analitikas Marius Dubnikovas[5].
M. Dubnikovas taip pat įspėjo, kad šiai dienai esantis 2 proc. „Euribor“ – dar ne riba. Pasak jo, labai tikėtina, kad mes jį galime pamatyti ir siekiantį netgi 3 ar 4 procentus per labai trumpą laiką.
Pirminė sostinės būsto rinka stojasi ant kojų
Išaušus rudeniui ir žiniasklaidoje pasirodžius žinioms apie stojančią pirminės būsto rinkos paklausą ir to galimą įtaką NT kainoms, nekilnojamojo turto paslaugų įmonė „Citus“ pastebėjo šiokias tokias prošvaistes.
Remiantis įmonės analitikų duomenimis, Vilniuje per spalio mėnesį užfiksuota daugiau nei dvigubai gausesnis susitarimų dėl naujų būstų (butų ir kotedžų) skaičius. Sostinėje jis siekė 225. Tuo tarpu Kaune rezultatas taip pat buvo geresnis – 58. Atitinkamai rugsėjį šiuose miestuose buvo fiksuoti 108 ir 36 sandoriai[6].
Atsinaujinęs pirkėjų aktyvumas vėl sužlugdė svajonę dėl netolimoje ateityje krisiančių NT kainų – Vilniuje vidutinės pirminės rinkos pasiūloje esančių butų kainos padidėjo 3 proc. (nuo 3 194 iki 3 290 Eur/kv. m), o Kaune – 1,3 proc. (nuo 2 284 iki 2 313 kv. m).
Anot „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio, paskutinius dvejus metus pasiūla Vilniuje buvo rekordiškai maža – net deficitinė, o dalis rinkos buvo „užsistovėjusi“ – t. y., savo pirkėjų laukė mažesnio patrauklumo būstai. Todėl didesnį pirkėjų aktyvumą esą galėjo lemti tai, kad spalio mėnesį plėtotojai į rinką įliejo naujų projektų.
Dar viena tokio pirkėjų suaktyvėjimo priežastis, anot eksperto, gali būti pagal pirkėjų lūkesčius nesikeičianti kaina. Štai dalis pirkėjų sulaukę naujų projektų, atsimušė į kainų lubas – būsto kaina buvo aukštesnė nei jie tikėjosi. Todėl šiuo atveju yra tikimybė, kad kai kurie pirkėjai sugrįžo prie savo anksčiau apžiūrėtų projektų, todėl pajudėjo nuo seniau siūlomų būstų pardavimai.
Pardavimai uostamiestyje krito
Nežymus NT rinkos augimas Vilniuje ir Kaune šalies uostamiesčio nepasivijo. Priešingai nei šiuose miestuose, Klaipėdoje būsto pirkimo rinka per spalio mėnesį smuktelėjo žemyn 0,2 proc. (1 kv. m. būsto kaina sumažėjo 4 eurais)[8].
Labiausiai kainų kritimas uostamiestyje per spalio mėnesį palietė kiek toliau nuo centro esančius pietiniuose senos statybos rajonuose įsikūrusius būstus – jų vidutinė kaina nuo metų pradžios sumažėjo 0,3 proc. (3 eurais už kv. m) iki 1 046 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 2,1 proc. (22 eurais už kv. m).
Kiek menkiau kainų kritimas paveikė pietinėje Klaipėdos dalyje įsikūrusius būstus – nuo metų pradžios jų vidutinė kaina pakilo 4,7 proc. (59 eurais/kv. m) iki 1 302 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,8 proc. (24 eurais/kv. m).
Mažiausiai krito Šiaurinėje Klaipėdos dalyje esančių naujesnės statybos būstų kainos. Nuo metų pradžios butai antrinėje rinkoje pabrango 4,9 proc. (86 eurais už kv. m) iki 1 827 eurų/kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (3 eurais/kv. m).
Tokį kainų kritimą Klaipėdoje „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis paaiškina paprastai – žmonės baiminasi dėl artėjančio šildymo sezono, kylančių palūkanų normų bei aukštos infliacijos.
O štai toks skirtumas tarp trijų didžiųjų Lietuvos miestų, anot V. Račkovskio, susiformavo dėl to, kad Vilnius ir Kaunas išlaiko teigiamas demografines tendencijas, juose sparčiau kyla gyventojų pajamos, todėl esą ir būsto rinka demonstruoja didesnį atsparumą. Visgi tai, kad Klaipėdoje kainų kreivė ir toliau risis žemyn, tikimybė išlieka nemenka[8].
Atsiskaitymų grynaisiais ribojimai paveiks NT nuomos rinką
Nuo lapkričio 1-osios ribojami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, jeigu suma viršija 5 000 eurų sumą. Neabejojama, kad tai paveiks ir būsto nuomos rinką, ir NT, ir automobilių pardavimo rinką.
Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ jaunesnysis teisininkas Domantas Velykis gyventojus įspėja, kad naujo reglamentavimo „apeiti“ nepavyks, mat jame nustatyta, kad sandorio šalys neturi teisės fiktyviai skaidyti sandorio į dalis, už kurias atsiskaitymo vertė sumažėtų iki nereguliuojamos sumos[10].
Kitaip tariant, perkant automobilį asmenys negalės susitarti, kad už jį bus sumokama devyniais mokėjimais po 4 tūkstančius eurų, kadangi vertinama ne vieno mokėjimo suma, o visa bendrų atliktų mokėjimų už konkretų sudarytą sandorį suma.
D. Velykis pabrėžia, kad iš anksto numačius, jog sandorio suma viršys 5 000 eurų, mokėjimai turi būti atliekami negrynaisiais pinigais, o tuo atveju, kai iš anksto nėra numatoma, kad sandorio vertė viršys 5 000 eurų, sandorio šalys gali atlikti mokėjimus grynaisiais pinigais tol, kol bendra suma pasieks 5 000 eurų ribą. Pasiekus šią sumą, tolesnius mokėjimus privaloma atlikti negrynaisiais pinigais.
Visgi, naujas ribojimas, kaip jau minėta, gali įnešti sumaišties į nuomos rinką – kol kas, pasak teisininko, nėra aišku, ar galima į nekilnojamojo turto nuomos sandorį žvelgti kaip į tokį sandorį, kur taikomas anksčiau minėtas atsiskaitymas dalimis.
„Jeigu tokiais atvejais vis dėlto, būtų taikomas šis grynųjų pinigų ribojimas, peršasi išvada, kad įstatymas, turėjęs sumažinti šešėlį, kai kuriose srityse gali jį tik dar labiau paskatinti. Bet kokiu atveju, lauksime teismų išaiškinimo“, – teigė D. Velykis[10].
Teisininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais grynaisiais pinigais atsiskaityti galima ir nesulaukiant už tai bausmės.
Pavyzdžiui, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas dėl atitinkamų priežasčių sandorio šalių atsiskaitymo vietoje savo paslaugų neteikia, taip pat, kai sandorio šaliai yra būtina nedelsiant atlikti atsiskaitymą po sandorio sudarymo. Tačiau visais šiais atvejais po atsiskaitymo grynaisiais, tuos pinigus gavusi sandorio šalis privalo per 10 dienų apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
