Oro pavojus: kas Lietuvoje sprendžia, kada siųsti pranešimą, ir kodėl jis kartais vėluoja

Sekmadienio rytą į Lietuvą iš Lenkijos įskridus galimam dronui, oro pavojus paskelbtas Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Dalis šalies pranešimų negavo, o Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas aiškino, kad perspėjimai užtruko dėl kariuomenės vertinimo. Pasvalio rajone rastos drono dalys, žmonės nenukentėjo.

Kas sprendžia, ar perspėti gyventojus

Sprendimą dėl oro pavojaus priima Lietuvos kariuomenė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė J. Orentaitė Diena.lt sakė, kad departamentas atsakingas už gyventojų perspėjimą ir informavimą, tačiau oro pavojaus atveju informaciją gauna iš kariuomenės.

„Kariuomenė informuoja PAGD apie oro pavojų, nurodo, kurioje vietoje ir kokiu metu tas pavojus yra skelbiamas. Todėl PAGD tiesiog atlieka tą techninę dalį ir informuoja gyventojus“

Tai reiškia, kad PAGD pranešimą išsiunčia tik tada, kai gauna kariuomenės nurodymą ir žino, kuriai vietovei jis skirtas. Todėl vėlavimas ar dalinis perspėjimas gali atsirasti dar iki techninio siuntimo.

Kaip rutuliojosi pirmosios minutės

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas „15min“ pasakojo, kad pirminį įvertinimą atliko kariuomenė ir jis šiek tiek užtruko. Jo pateikta seka:

• 7 val. – Kauno apskrities gyventojai gavo pranešimą apie oro pavojų;
• 7.03 val. – įvertinus drono kryptį, greitį ir kitus parametrus, paskelbtas geltonas įspėjimas;
• po maždaug šešių minučių – naikintuvai identifikavo galimą droną, o grėsmė įvertinta kaip reali, todėl nuspręsta skelbti raudoną signalą.

Pasak V. Vitkausko, pirmasis vertinimas nuo įspėjimo geltona užtruko apie tris minutes. PAGD atstovė nurodė, kad informacija pirmiausia perduota dėl Kauno, vėliau ėjo Šiaulių, o dar vėliau Panevėžio apskritis.

Kodėl ne visiems siųsta iš karto

V. Vitkauskas pripažino, kad kuo anksčiau įspėjama, tuo geriau. Tačiau, jo žodžiais, svarbu nepaskleisti panikos, kol neaišku, ar grėsmė reali.

„Tai šitoj vietoj, be abejo, visą laiką kuo anksčiau įspėsi, tuo yra geriau, bet įvertinkime ir tai, kad nereikia audrinti visuomenės, neįsivertinus iš tikrųjų, ar ta grėsmė yra reali, ar pavojinga“

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dalinį perspėjimą pavadino „keista ir nepriimtina“ ir žadėjo aištis. Pasak premjero, gyventojų perspėjimo sistema suveikė ne iki galo. Oficialios išvados ar papildomo institucijų vertinimo datos kol kas nėra paskelbtos.

Kas dar neaišku

Šaltiniai skiriasi keliais klausimais. Neaišku, ar raudonas signalas visoms trims apskritims paskelbtas vienu metu. Skiriasi ir žalos aprašymai: vienur teigiama, kad žalos žmonėms ar turtui nepadaryta, kitur – kad nukritęs dronas apgadino civilinį automobilį Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Tikslios radimo vietos aprašymai taip pat nevienodi.

Ką daryti gyventojui

• Gavus pranešimą, vadovautis jame pateiktais nurodymais ir ieškoti artimiausios priedangos.
• Nelaukti pranešimo, jei girdite sireną ar matote pavojaus ženklų: informacijos ieškokite oficialiuose PAGD, NKVC ir savivaldybės kanaluose.
• Pasikalbėti su šeima, kur susitiktumėte ir kur yra artimiausia priedanga.

Apie tai, kiek šeimų turi tokį planą, rašėme apžvalgoje apie pasirengimą krizei: išsamų planą turi vos 3 proc. apklaustųjų. Po ankstesnių signalų Vilnius priedangoms numatė 1 mln. eurų, apie tai skaitykite čia.

Ko tikėtis toliau

Krašto apsaugos ministras žadėjo aiškintis, kodėl perspėta ne visa šalis. Kol rezultatai neskelbiami, neaišku, ar keisis kariuomenės ir PAGD bendradarbiavimo tvarka.