Neramūs signalai iš Kaliningrado: Lietuva priėmė sprendimą dėl kariuomenės

Sprendimas priimtas įvertinus galimas grėsmes iš Kaliningrado srities

Lietuva nusprendė ir toliau laikyti sustiprintas pajėgas pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pratęsė kariuomenės pagalbą pasieniečiams iki lapkričio vidurio. Sprendimas priimtas įvertinus galimus neteisėtus sienos kirtimo atvejus ir nerimą keliančius saugumo signalus regione.

Tiesa, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pabrėžia, kad karinė žvalgyba šiuo metu nefiksuoja reikšmingų Rusijos karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje. Vis dėlto papildomų saugumo priemonių kol kas neatsisakoma.

Kariuomenė pasienyje liks iki lapkričio vidurio

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, ministras R. Kaunas sprendimą pratęsti kariuomenės pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) priėmė atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą.

Pagrindinis tokio sprendimo tikslas – užtikrinti sustiprintą Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą ir pasirengti galimiems neteisėto sienos kirtimo incidentams.

„Vertindami galimus iš Kaliningrado srities bėgančių gyventojų srautus ir su jais susijusius neteisėtus sienos kirtimo incidentus, sustiprintą pasienio apsaugą pratęsiame iki lapkričio vidurio prevenciniais tikslais“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras.

Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenės kariai ir toliau padės VSAT pareigūnams vykdyti valstybės sienos apsaugos užduotis.

Sprendimą paskatino incidentas kaimyninėje valstybėje

Kaip anksčiau skelbė ELTA, praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras M. Katelynas pranešė apie sprendimą pasitelkti kariuomenę Lietuvos pasienio su Kaliningrado sritimi apsaugai stiprinti.

Viena iš priežasčių – incidentas Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kur migrantų grupė, lydima ginkluotų asmenų, bandė neteisėtai kirsti valstybės sieną.

Šis įvykis paskatino papildomai įvertinti galimas grėsmes Lietuvos pasienyje. Nors incidentas užfiksuotas ne Lietuvos teritorijoje, šalies institucijos nusprendė imtis prevencinių veiksmų.

Sprendimui įtakos turėjo ir bendra saugumo situacija regione bei signalai apie galimą Rusijos mobilizaciją. Lietuvos institucijos siekia iš anksto pasirengti scenarijams, kurie galėtų paveikti padėtį prie valstybės sienos.

Pasienyje – iki 100 karių

Vidaus reikalų ministras šią savaitę nurodė, kad kol kas planuojama išlaikyti tokį patį kariuomenės pagalbai pasitelkiamų karių skaičių.

Pasak M. Katelyno, pasienio apsaugos užduotims numatoma skirti iki 100 Lietuvos kariuomenės karių.

Kariuomenės pagalba VSAT suteikia galimybę sustiprinti sienos apsaugą, kartu išlaikant pasieniečių vykdomų užduočių tęstinumą.

Kol kas nėra pranešama apie planus šį karių skaičių didinti. Dabartinis sprendimas numato pagalbos pratęsimą iki lapkričio vidurio.

Karinė žvalgyba reikšmingų pokyčių nefiksuoja

Nors pasienio apsauga išlieka sustiprinta, KAM pateikė ir svarbią informaciją apie padėtį Kaliningrado srityje.

Ministerijos duomenimis, Lietuvos karinė žvalgyba šiuo metu nestebi reikšmingų Rusijos karinio aktyvumo pokyčių šiame regione.

Tai svarbi aplinkybė vertinant priimto sprendimo pobūdį. Papildomų karių buvimas pasienyje savaime nereiškia, kad Kaliningrado srityje užfiksuotas padidėjęs karinis aktyvumas ar kad jau prasidėjo didesni gyventojų judėjimo srautai.

Kaip nurodo atsakingos institucijos, sustiprinta sienos apsauga šiuo metu pirmiausia yra prevencinė priemonė, skirta pasirengti galimiems neteisėtiems sienos kirtimams.

Taigi Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi iki lapkričio vidurio ir toliau budės papildomos kariuomenės pajėgos. Ar šią pagalbą reikės pratęsti dar kartą, kol kas nepranešama.