Kibernetinių incidentų perpus mažiau, bet sukčiavimo grėsmė išlieka

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) per pirmuosius devynis šių metų mėnesius užfiksavo 1 172 kibernetinius incidentus. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 2 451, tad skaičius sumažėjo perpus. Centras pabrėžia, kad grėsmės neišnyko: išlieka informacijos rinkimo, sukčiavimo, DDoS atakų ir įsilaužimų rizika.

Ką rodo skaičiai: dažniausia – informacijos rinkimas ir sukčiavimas

Incidentas – tai įvykis, kai kas nors bando pakenkti sistemai, gauti neteisėtą prieigą ar išvilioti duomenis. Pagal NKSC duomenis, šiemet daugiausia tokių atvejų susiję su informacija ir sukčiavimu:

• 499 – informacijos rinkimo atvejai (tai dažniausias tipas);
• 354 – sukčiavimo incidentai;
• 64 – įsilaužimai, dauguma jų susiję su neteisėtos prieigos gavimu;
• 21 – paslaugų trikdymo incidentai;
• 11 – išpirkos reikalaujančių kenkėjiškų programų ir pažangių nuolatinių grėsmių (APT) veiklos atvejai.

Išpirkos reikalaujančios programos užrakina duomenis ir už atrakinimą reikalauja pinigų. APT – ilgai trunkančios, kruopščiai planuojamos atakos prieš pasirinktus taikinius. Abu šie tipai šiemet fiksuojami rečiau.

NKSC vadovas Antanas Aleknavičius LRT pateiktame komentare skaičius apibūdino taip: „Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius NKSC užregistravo 64 įsilaužimo incidentus, iš kurių dauguma buvo susiję su neteisėtos prieigos gavimu.“ Apie išpirkos reikalaujančius kenkėjus ir APT jis sakė: „vos 11 atvejų“.

Kodėl mažesnis skaičius dar nereiškia saugumo

Centras nurodo, kad tarp aktualiausių grėsmių šalies įmonėms ir organizacijoms šiemet išlieka duomenų viliojimas, DDoS atakos (kai svetainė ar sistema užverčiama užklausomis, kad nustotų veikti) ir įsilaužimai į informacines sistemas. Priežasčių, kodėl incidentų sumažėjo perpus, NKSC pateiktuose duomenuose neįvardyta.

„Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško naujų būdų pasiekti savo tikslų, o gyventojai ir neapsaugotos organizacijų sistemos tampa lengviausiu jų taikiniu. Todėl svarbu ne tik žinoti apie galimas grėsmes, bet ir gebėti jas atpažinti bei tinkamai reaguoti“, – sakė A. Aleknavičius (LRT).

Vienas paspaudimas gali atverti duris

Eiliniam žmogui svarbiausia šio pranešimo dalis – apie žmogiškąjį veiksnį. A. Aleknavičiaus teigimu, pakanka darbuotojui „atsidaryti kenkėjišką nuorodą, atskleisti prisijungimo duomenis ar nepastebėti įtartino laiško“. Todėl, pasak jo, kibernetinis saugumas neturėtų būti vien IT specialistų atsakomybė.

Tai liečia ir tuos, kurie dirba nuotoliniu būdu ar naudoja darbo paštą telefone: vienas neatsargus paspaudimas gali pakenkti ne tik jums, bet ir visai įmonei.

Ką pasitikrinti šiandien

Toliau pateikti bendri kibernetinės higienos patarimai, ne tiesioginės NKSC rekomendacijos gyventojams:

• Banko prisijungimai. Prisijunkite tik per oficialią banko programėlę ar svetainę, kurią patys įvedate naršyklėje. Nespauskite nuorodų iš žinučių ir laiškų, net jei jos atrodo kaip banko.
• Slaugažodžiai. Pakeiskite slaptažodžius, jei naudojate tą patį keliose paskyrose. Svarbiausia – el. pašto ir banko. El. paštas dažnai yra raktas į kitas paskyras, nes per jį atkuriami slaptažodžiai.
• Dviejų veiksnių patvirtinimas. Paskyros nustatymų skiltyje „Sauga“ ar „Privatumas“ įjunkite papildomą patvirtinimą – kodą iš programėlės ar SMS. Tuomet vien slaptažodžio nusikaltėliui nepakaks.
• Telefonas. Atnaujinkite operacinę sistemą ir programėles, įjunkite ekrano užraktą, įdiekite programėles tik iš oficialių parduotuvių.
• Įtartini laiškai. Jei žinutė skubina, gąsdina ar žada prizą, sustokite. Patikrinkite siuntėją ir susisiekite su organizacija jos oficialiu numeriu.

Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą ar įsilaužimą

Jei nuspaudėte įtartiną nuorodą ar įvedėte duomenis, kuo greičiau pakeiskite slaptažodį ir susisiekite su banku, kad apribotų sąskaitą. Jei prarasti pinigai, pateikite pareiškimą policijai. Apie kibernetinį incidentą galima pranešti ir NKSC – kontaktus bei pranešimo formą rasite oficialioje centro svetainėje.

NKSC taip pat siūlo nemokamus mokymus, kuriuose gyventojai ir darbuotojai gali stiprinti kibernetinio saugumo įgūdžius. Datų ir registracijos tvarkos centras šiame pranešime nenurodė, todėl jų verta pasitikrinti jo svetainėje.