Vilnius investuos į priedangų saugumą
Oro pavojaus signalai parodė silpnąsias sostinės pasirengimo vietas – nuo užrakintų priedangų iki nepakankamai apsaugotų pastatų. Dabar Vilnius imasi pokyčių ir priedangų gerinimui numato 1 mln. eurų finansavimą.
Parama bus skirta gyventojams, daugiabučių bendrijoms bei sostinėje veikiančioms valstybės ir savivaldybės įstaigoms. Lėšomis bus galima finansuoti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti lengvesnį patekimą į priedangas, sustiprinti langų apsaugą ir pasirengti paraiškas valstybės finansavimo programoms[1].
„Sukurdami šią finansavimo programą siekiame ne tik investuoti į techninius sprendimus, bet ir skatinti bendrą atsakomybę už saugumą. Miestas suteikia galimybes įsirengti reikalingas sistemas, o gyventojai kartu su kaimynais gali įsivertinti, ką verta patobulinti savo aplinkoje, susitarti dėl veiksmų ekstremaliųjų situacijų metu ir būti geriau pasirengus“, – pranešime teigė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Finansavimo galės siekti tie objektai, kurie jau yra įtraukti į Vilniaus priedangų sąrašą arba gali būti pripažinti tinkamais jame atsirasti. Išimtis numatyta švietimo įstaigoms – net ir neturėdamos oficialios priedangos jos galės kreiptis dėl paramos langų apsaugos priemonėms.
Vienam objektui pagal vieną kvietimą numatyta skirti ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų su PVM. Savivaldybei priklausančių įstaigų išlaidos galės būti padengiamos visiškai, o kitų pareiškėjų finansavimo dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės.
Pirmasis kvietimas teikti paraiškas turėtų būti paskelbtas rugsėjį.
Oro pavojaus signalai išryškino pasirengimo spragas
Dėmesys priedangų būklei sustiprėjo po pavasarį ir vasaros pradžioje Lietuvoje kelis kartus skelbtų oro pavojaus signalų. Jų metu paaiškėjo, kad ne visos slėptis skirtos vietos buvo lengvai prieinamos, o kai kurios ugdymo įstaigos ekstremalioje situacijoje veikė ne pagal nustatytą tvarką.
Oro pavojaus atveju gyventojams svarbu atkreipti dėmesį į skelbiamą grėsmės lygį. „Geltonas“ signalas reiškia galimą pavojų ir būtinybę pasirengti slėptis, „raudonas“ – tiesioginę grėsmę, kai reikia nedelsiant vykdyti nurodymus, o „baltas“ informuoja, kad tiesioginis pavojus yra pasibaigęs.
Valdytojams vis dar trūksta aiškių veiksmų planų
Problemas atskleidė ir Valstybės kontrolės atliktas išankstinis tyrimas. Apklausus priedangų valdytojus paaiškėjo, kad daugeliui jų vis dar trūksta aiškių instrukcijų, kaip elgtis gavus nurodymą paruošti patalpas gyventojams. Pagal galiojančius reikalavimus priedangos turi būti parengtos ne vėliau kaip per 12 valandų, tačiau 10 iš 11 apklaustų valdytojų nurodė nežinantys, kokių konkrečių veiksmų tokiu atveju reikėtų imtis.
Tyrimas taip pat parodė, kad ne visur aiškiai numatyta, kaip žmonės ekstremalios situacijos metu patektų į priedangas. 8 iš 11 apklaustųjų negalėjo tiksliai paaiškinti, kaip būtų užtikrinamas patalpų prieinamumas, o dalis priedangų yra užrakintos. Kai kur raktus turi tik gyventojai, darbuotojai ar tarnybos, tačiau nėra vieningos tvarkos, kas krizės metu turėtų organizuoti patekimą į vidų.
Valstybės kontrolės vertinimu, vien didinti priedangų skaičių nepakanka – būtina aiškiai paskirstyti atsakomybes, nustatyti patalpų parengimo procedūras ir iš anksto pasirūpinti jų prieinamumu. Priešingu atveju realios grėsmės metu gali susidaryti situacija, kai priedanga formaliai egzistuoja, tačiau gyventojai ja negali laiku pasinaudoti.
