LRT žurnalistė tapo režisiere: susuko juostą apie TS-LKD galvą ir kaklą – V. Landsbergį
Lietuvos kino padangėje sužibo naujausias kūrinys – tai dokumentinis filmas apie daugelio apkalbamą ir pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu tituluotą profesorių Vytautą Landsbergį kartu su visuomeninio transliuotojo LRT žurnaliste Daiva Žeimyte-Biliene, prieš naujojo TS-LKD pirmininko rinkimus negailėjusia kritikos dabartiniu konservatorių vadovu išrinktam Laurynui Kasčiūnui.
„Dokumentinis filmas „Pokalbininkė ir profesorius“ – tai bandymas artimiau pažinti žmogų, apie kurį nuomonę Lietuvoje turi visi.“ – taip pristatomas naujasis Lietuvos kino šedevras, dienos šviesą pirmąkart išvysiąs šių metų gegužės 2-ąją[1].
Su žurnalistės D. Žeimytės-Bilienės pagalba esą mėginama atskleisti ne tik prof. V. Landsbergio politinį ir visuomeninį portretą, bet ir pažinti jį iš arčiau – asmenines vertybes, požiūrį, praeities ir ateities iššūkius.
Pagrindiniai filmo akcentai – kūrinio autorė ir režisierė – D. Žeimytė-Bilienė ir jos kalbinamasis garsusis šalies senelis V. Landsbergis.
„Pokalbio žanras leidžia atskleisti labai netikėtas ir nematytas Vytauto Landsbergio asmenybės puses. Filme pateikiami gilūs pokalbiai tarp dviejų skirtingų kartų atstovų, kurie sukrečia, priverčia susimąstyti, pergalvoti savo įsitikinimus. Tiek apie garsų politiką, kurį, atrodo, labai gerai pažįstame, tiek apie Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį.“ – taip pristatomas naujasis D. Žeimytės-Bilienės šedevras.
Pažadėjo kada nors papasakoti kaip „įdomiai ir nelengvai“ buvo kuriamas šis filmas
Siužetu apie jau greitai į kino sales atkeliausiantį filmą pasidalino pati D. Žeimytė-Bilienė, pažadėjusi kada nors pasidalinti ir nelengvu kūrybos procesu į galutinį produktą žiūrovui[2].
„Augsime kartu“ – taip pasakė filmą montavęs Žilvinas Šilinskas, kai pasakiau ką sugalvojau, ir man tai buvo didžiausia motyvacija daryt. LRT ir valstybiniuose archyvuose daug laiko praleidusi kolegė Daiva Ausėnaitė buvo ta, kurios idėja man pačiai irgi tapti filmo heroje, tapo pagrindine filmo linija ir mintis pavadinimui.
Kompozitorius Gediminas Zujus sukūrė autentišką garso takelį. Tai tik dalis žmonių, kurie labai padėjo. Labai padėjo ir tie, kurie išsakė pastabas ir komentarus, ką reiktų tobulinti, taisyti. Tai yra aukso vertės patarimai, verčiantys mane, kaip kūrėją, tobulėti ir augti. „Pokalbininkė ir profesorius“ nuo gegužės 2 d. kino teatruose visoje Lietuvoje.“ – rašė žurnalistė.
D. Žeimytė-Bilienė „griežė dantį“ ant konservatoriaus L. Kasčiūno?
O štai ta pati V. Landsbergį kalbinusi žurnalistė dar visai neseniai be gailesčio kamantinėjo kitą konservatorių – į naujuosius TS-LKD pirmininkus kandidatavusį ir juo tapusį L. Kasčiūną.
Savo profesionalumą LRT darbuotoja kaipmat atskleidė visu gražumu – TS-LKD pirmininko rinkimų debatus pavertė aštria politine drama – jos klausimas L. Kasčiūnui apie nacistinius simbolius tarp asmeninių duomenų (mobilaus telefono numerio), sukėlė tikrą sprogimą internetinėje erdvėje.
Nors L. Kasčiūnas bandė nusikratyti kaltinimų, tvirtindamas, jog tai – tik atsitiktinumas, D. Žeimytės-Bilienės, matyt, tai neįtikino. Pasak jos, telefono numeris nėra priskiriamas atsitiktinai, todėl ir du aštuonetukai politiko kontaktiniuose duomenyse, matyt, ne šiaip sau ten atsidūrę.
Ar ir į šį filmą bus privalomai vedami mokiniai iš Lietuvos mokyklų?
Tuo tarpu tai – toli gražu ne pirmas toks kūrinys apie garsųjį šalies valdovu save karūnavusį V. Landsbergį, o štai dar 2022-aisiais, artėjant Vasario 16-osios minėjimui, šalies mokiniai buvo verčiami kino ekranuose net 4 valandas stebėti V. Landsbergį ir už tokią galimybę, žinoma, susimokėti[3].
Štai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje devintokams buvo nurodyta privalomai dalyvauti režisieriaus Sergejaus Loznicos dokumentinio filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ peržiūroje, o bilietas kiekvienam kainavęs po 4 eurus.
Tokia iniciatyva sulaukė pasipiktinimo iš dalies tėvų ir visuomenės – buvo keliami klausimai, kodėl moksleiviai neturėjo galimybės rinktis, ar dalyvauti, ar ne, ir ar toks filmas yra tinkamas paaugliams.
Kai kurie tėvai pabrėžė, kad vaikams nebuvo siūlyta jokia alternatyva, o filmo turinys – pernelyg politizuotas ir sunkiai įkandamas penkiolikmečiams.
Tuo tarpu pats V. Landsbergis sakė, kad filmas svarbus istoriniu požiūriu ir jį esą verta pamatyti visiems.
V. Landsbergis pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu
Seimas 2022-ųjų birželio pabaigoje pripažino, kad nuo 1990 metų kovo 11-osios, atkūrus nepriklausomą Lietuvą, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis turėjo valstybės vadovo statusą.
Už šį specialų įstatymą, suteikiantį Landsbergiui teisinį pagrindą būti laikomam pirmuoju nepriklausomos Lietuvos vadovu, balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o keturi susilaikė.
Naujuoju įstatymu buvo įtvirtinta, kad nuo 1990-ųjų kovo 11 d. iki 1992-ųjų lapkričio 25 d. V. Landsbergis, būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
