Vilniaus geležinkelio mazge baigtas svarbus elektrifikavimo etapas
Vilniaus geležinkelio mazge baigtas vienas svarbiausių infrastruktūros atnaujinimo etapų – 42 kilometrų ruožuose traukinių eismui parengtas naujas elektrifikuotas tinklas. „LTG Infra“ skelbia, kad čia įrengta 25 kV kontaktinė sistema, apimanti Kyviškių–Valčiūnų–Vaidotų–Panerių ir Vilniaus–Kirtimų–Valčiūnų ruožus.
Šie darbai yra dalis gerokai platesnio Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimo projekto, kuriuo siekiama modernizuoti pagrindinę šalies geležinkelio arteriją. Užbaigus visą projektą elektrifikuoto ruožo ilgis sieks 363 kilometrus[1].
„Kiekvienas užbaigtas elektrifikavimo etapas tai dar vienas žingsnis link bendro tikslo sukurti modernų ir tvarų elektrifikuotą geležinkelio koridorių tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Įgyvendinus visą projektą bus elektrifikuota 363 km geležinkelio linijos, kas sudarys sąlygas tvariau vežti tiek keleivius, tiek krovinius“, – sakė „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Tikimasi greitesnio eismo ir mažesnio poveikio aplinkai
Pasak LTG atstovų, elektrifikuota infrastruktūra turėtų suteikti daugiau galimybių efektyviau organizuoti tiek keleivių, tiek krovinių vežimą. Atnaujintas kontaktinis tinklas pritaikytas traukiniams važiuoti iki 160 km/val. greičiu, todėl ateityje tikimasi trumpesnio kelionės bei tranzito laiko.
LTG Strategijos ir verslo vystymo direktorius Vytautas Radzevičius pabrėžia, kad projekto nauda siejama ne tik su greitesniu ir modernesniu susisiekimu, bet ir su mažesniu transporto sektoriaus poveikiu aplinkai.
„Elektrifikuodami pagrindinę šalies geležinkelio arteriją ne tik mažiname transporto sektoriaus poveikį aplinkai, bet ir investuojame į ilgalaikę vertę valstybei, verslui ir keleiviams“, – pranešime cituojamas V. Radzevičius.
Skaičiuojama, kad elektrifikavus pagrindinę šalies geležinkelio liniją kasmet į aplinką nepateks daugiau kaip 150 tūkst. tonų anglies dioksido. Be to, turėtų mažėti dyzelino naudojimas, priklausomybė nuo iškastinio kuro ir geležinkelių transporto keliamas triukšmas.
Į projektą investuota 58 mln. eurų, darbai tęsiami toliau
Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projekto vertė siekia 58 mln. eurų. Jis įgyvendintas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, o dalis lėšų skirta iš ES Sanglaudos fondo.
Vilniaus mazgo darbų pabaiga žymi tik vieną viso Vilniaus–Klaipėdos elektrifikavimo projekto etapą. Bendrame projekte numatyta ne tik įrengti 363 kilometrų kontaktinį tinklą, bet ir sukurti papildomą infrastruktūrą, būtiną stabiliam elektros energijos tiekimui visoje trasoje.
Planuojama įrengti šešias traukos pastotes Lentvaryje, Žeimiuose, Linkaičiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose. Jos bus prijungtos prie „Litgrid“ elektros perdavimo tinklo. Taip pat statomos aštuonios autotransformatorių stotys, kurios turės padėti užtikrinti patikimą ir tolygų energijos tiekimą kontaktiniam tinklui.
Įgyvendinus visus numatytus darbus, elektrifikuotas koridorius sujungs Vilnių ir Klaipėdą bei leis didesnę dalį keleivių ir krovinių vežti elektriniais traukiniais. Projektu taip pat siekiama mažinti geležinkelių priklausomybę nuo dyzelinio kuro ir stiprinti šios transporto rūšies konkurencingumą.
