Skandalą sukėlusi knyga „Auginu vaiką be skiepų“ – beveik išpirkta

Laisva šalis turi turėti galimybę rinktis – net ir skiepus?

Pandemijos metu išryškėjo atskiros stovyklos. Iki šiol aptarinėjama viena aktualiausių temų: ar skiepai – į naudą, o galbūt kiekvienas žmogus turi (ir turėjo) teisę pasirinkti. Kad Lietuva – laisva šalis, kvestionuojama gana dažnai. Tačiau dabar apie tai prabylama kitu formatu, mat vienoje gerai žinomoje Lietuvos leidykloje pasirodė knyga būtent šia tema^[1].

Taip jau sutapo, jog naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsimojus iš socialinių tinklų turinio pašalinti cenzūrą iki Lietuvos atbildėjo atitinkami aidai. Kai kas tuo džiaugiasi, tačiau kita grupė žmonių mąsto kitaip. Visgi, atsirastų pritariančių, jog žmogus turi turėti galimybę rinktis remdamasis savo galva ir prisiimdamas atsakomybę už savo gyvenimą. Tautiečiai šnabždasi, galbūt cenzūra visuomet turėjo savo “praėjimus”, tačiau nuo dabar – viskas kitaip. Svarstoma, galbūt skiepuose esančios medžiagos gali lemti vieną kitą pašalinį poveikį. Kadangi skiepai – delikatus reikalas, ieškoma atsakymų.

Žinoma, kad Lietuvoje vaikų skiepijimas vykdomas pagal nustatytą profilaktinių skiepijimų kalendorių^[2]. Į skiepų sąrašą įeina skiepai tuberkuliozei, hepatitui B, kokliušui, difterijai, stabligei ir kt. Visgi, tiems, kurie į knygą “Auginu vaiką be skiepų” laido strėles, galima pasakyti: kiekvienas gali skaityti – arba neskaityti, nepriklausomai nuo to, kokios knygos yra išleistos ar dar bus.

Skiepų šleifas dangstė kyšininkavimo atvejus dar 2012 m.

Nevengiama diskutuoti apie galimą šalutinį skiepų poveikį. Tarp jų, kaip aptariama, ir tam tikrais atvejais galintys pasireikšti traukuliai ar alergijos bei maisto netoleravimas. Visgi, kartais renkamasi šia tema tylėti, baiminantis gajomis tapusių etikečių.

77 primena, jog 2015 metais buvo siūlymų įvesti baudas už vaikų neskiepijimą, nors šie pasiūlymai įgyvendinti nebuvo^[3]. Keleriems metams praėjus, ši tema vėl išvydo šviesą. Covid-19 pandemijos metu taip pat buvo diskutuojama apie galimas sankcijas už atsisakymą skiepytis. Nors konkrečios baudos numatomos nebuvo, už neskiepijimą žmonės, taip sakant, buvo velkami “tramdomaisiais marškiniais”: nemaža dalis negalėjo eiti į darbus, važiuoti pas artimuosius ir pan. 

Be to, žinoma, jog 2009 m. JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ sumokėjo 2,3 mlrd. JAV dolerių baudą už neteisėtą vaistų reklamos praktiką, įskaitant neteisėtą tam tikrų vaistų reklamavimą ir kyšių mokėjimą gydytojams^[4]. Tuo tarpu 2012 m. Britų farmacijos kompanija „GlaxoSmithKline“ sutiko sumokėti 3 mlrd. JAV dolerių baudą JAV už neteisėtą tam tikrų vaistų reklamavimą, saugumo duomenų slėpimą ir kyšininkavimą^[5]. O 2013 m. „Johnson & Johnson“ sutiko sumokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių baudą už neteisėtą vaistų reklamavimą ir kyšių mokėjimą gydytojams bei slaugos namams^[6]. Tokie atvejai nenugulė tylomis ir viešumoje pasirodo vis dažniau. Žmonės mano, jog nenuginčijamais vaidinami moksliniai pasiekimai reikalauja papildomų akių ir nešališkų tyrimų.

Knygos autorė ragina praplėsti akiratį ir įnešti daugiau aiškumo

Kai kurie sako, jog leidykla „Obuolys“ – nepabijojo. Nors dalis medikų kalba, esą knyga ir joje skleidžiama nuomonė primena viduramžius, su tuo sutinka ne visi. Leidinį rekomenduoja ir farmakologas dr. Rimas Jankūnas. Knygos autorė Wendy Lydall jos apraše nurodo mitus, susijusius su vaiko auginimu be skiepų. Viena žinomiausių masinės vakcinacijos kritikių ir rizikų, susijusių su vaikų skiepais, eksperčių Australijoje W. Lydall universitete studijavo antropologiją ir teigia, jog rašymo ėmėsi gimus dukrai. Jau tada pastaroji ėmė abejoti skiepijimo pagrįstumu. Sako neradusi tyrimais patvirtintų įrodymų apie vakcinų veiksmingumą. 

Manantys, jog skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, į šią knygą baksnoja pirštu. Į kritiko kėdę sėdo ir Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad skiepijimas – pagrindinė mokslu grįsta priemonė, apsauganti tiek vaiką, tiek visuomenę. 

„Paskiepijus didelę dalį visuomenės, susidaro kolektyvinis imunitetas, kuris ne tik saugo paskiepytus asmenis, bet ir tuos, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis, pavyzdžiui, mažus vaikus ar kitus asmenis su susilpnėjusia imunine sistema. Be to, skiepijimas padeda užkirsti kelią ligų atsiradimui ar net protrūkiams. Skiepai taip pat padeda komplikacijų, kurias sukelia užkrečiamosios ligos (plaučių uždegimo, klausos praradimo, smegenų uždegimo ir kt.). Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių – tartis su šeimos gydytojais ar kitais kompetentingais specialistais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos. PSO, kuri remiasi moksliniais tyrimais, skelbia, kad skiepai per 50 metų išsaugojo 154 milijonus gyvybių visame pasaulyje“, – tikina NVSC atstovai. Visgi, žinoma, kad D. Trumpas ryžosi išeiti iš PSO suabejodamas jos veikimo principu, jo pėdomis, regis, pasiryžo sekti ir Italija.

Tačiau kitoje stovykloje esantieji rėžia, jog šios knygos reikėjo kaip lietaus po sausros. Neva nėra vienos teorijos, tinkamos visiems – kaip ir universalaus gydymo, o juolab – gydymo cheminėmis priemonėmis be pasekmių. Vakcinų pramone bene labiausiai suabejota užsitęsusios Covid-19 pandemijos metu. 

Knyga, kaip teigiama, grindžiama moksliniais tyrimais, patikimais šaltiniais ir faktais. Leidinio pozicija tokia, jog nuo kai kurių ligų vaikai gali pagyti patys. Taip pat aptarinėjama vakcinų sudėtis. Knygos autorė ragina išmokti atremti kaltinimus dėl neskiepytų vaikų, tačiau iš pradžių – praplėsti akiratį įnešant daugiau aiškumo. W. Lydall pašventė savo gyvenimą drąsai kalbėti apie vakcinas. Nenuostabu, kad šis užmojis lėmė aršų žiniasklaidos pasmerkimą gimtojoje šalyje. Tuo tarpu ankstesni interviu šia tema, kaip teigiama, vis dar trinami.

Organizacijos Vaccine Choice Canada įkūrėja Edda West replikuoja: knyga užpildys literatūros apie skiepus spragą.