Po nusivylusio vokiečių diplomato žodžių, R. Karbauskis atsiprašė už Lietuvos valdžią
Šešėlinis Vyriausybės vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sureagavo į Vokietijos ambasadoriaus žodžius, jog Vokietiją žeidžia ir menkina viešos lietuvių abejonės partnerės kariniais įsipareigojimais ir pažadais Lietuvoje įkurti nuolatinę NATO brigadą.
Vokietijos Bundestago parlamentarai ir ambasadorius Matthiasas Sonnas dalyvaudami Seime vykusioje Lietuvos-Vokietijos forumo konferencijoje, sulaukė Lietuvos šešėlinio ministro Ramūno Karbauskio viešo laiško, kuriuos jis diplomato atsiprašė dėl šalies valdančiųjų politikos.
Šešėlinio ministro pirmininko teigimu, valdantieji demonstruoja prastą komunikaciją, viešai diskutuojami apie krašto apsaugos detales ir pasižymi arogancija, kuri tapo svarbesnė už kiekvieno Lietuvos gyventojo interesus ir poreikius.
R. Karbauskis viešu laišku kreipėsi į Vokietijos ambasadorių ir atsiprašė, dėl valdančiųjų arogancijos
R. Karbauskio paskelbtame laiške teigiama, kad M. Sonno žinutė, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o visa diskusija yra „ardanti ir žalinga“ bei tai yra aiški žinutė dabartinei Lietuvos valdžiai, jog peržengtos visos įmanomos politinės etikos ir diplomatinės retorikos ribos[1].
„Žodžiai „įžeidžianti“, „ardanti“, „žalinga“ diplomatinėje kalboje reiškia, jog Lietuvos politikai leidžia sau veiksmus, kurie griauna pasitikėjimą bei menkina ilgus metus puoselėtus ekonominius, kultūrinius bei kitus ryšius tarp mūsų šalių“, – teigia R. Karbauskis.
LVŽS lyderio ir šešėlinio premjero teigimu, matant ambasadoriaus susirūpinimą, šešėlinė Vyriausybė reiškia apgailestavimą, jog dabartinės Vyriausybės atskiri atstovai savo „politines ambicijas ir aroganciją iškelia aukščiau mūsų valstybės interesų ir pasinaudodami savo politiniais postais menkina ne tik savo, bet ir kitas valstybes“.
„Lietuvos valdžia nedaro jokių išvadų dėl santykių su Kinija, siekia konfliktuoti su visais artimiausiais kaimynais, įskaitant Lenkiją ir jos dabartinę vyriausybę. O kur dar paniekinantis Lietuvos valdžios požiūris į Latviją ir Estiją, aiškiai demonstruojantis, kad Lietuvoje užsienio reikalų politikai atstovauja netinkami asmenys“, – sako R. Karbauskis.
Jo manymu, Lietuvos užsienio reikalų ministro ir vienos iš valdančiųjų partijų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio politikos nepalaiko didžioji Lietuvos visuomenės dalis ir tą akivaizdžiai rodo rekordiškai prastos šiai Vyriausybei apklausos.
„Randu tik vieną logišką paaiškinimą, kodėl dabartinė valdžia taip įnirtingai kenkia Lietuvai. Tai rodo visišką nekompetenciją diplomatijoje, negebėjimą susivokti pasaulio ekonominiuose procesuose, tačiau drauge atspindi ir begalinį norą parodyti save kažkuo išskirtiniais politikais, paminant net savo valstybės interesus. Vienintelis dalykas, kurį Lietuvos valdžia kol kas pajėgia atlikti ir kuo nekenkia Lietuvos nacionaliniams interesams – Rusijos pasmerkimas ir pagalba Ukrainai kovoje su agresoriumi“, – pažymi R. Karbauskis, dėkodamas ambasadoriui už „tiesų Lietuvos valdžios politikos Vokietijos atžvilgiu įvertinimą“.
Šešėlinės Vyriausybės lyderis akcentuoja, kad Lietuvos visuomenė tikisi iš Vokietijos to, ką Vokietijos valdžia Lietuvai įsipareigojo – stiprinti Lietuvos ir NATO rytinės sienos saugumą ir pabrėžia, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra demokratiška šalis, į kurios valdžią gali patekti įvairūs žmonės, net ir tokie, kurie savo politinius interesus iškelia virš valstybės nacionalinių interesų.
„Bet Lietuvos visuomenė tai mato ir labiau nei bet kada anksčiau suvokia, kad rinkimai artimiausioje ateityje taps priemone, kuri leis šią valdžią pakeisti. Tokie dabartinės valdžios veiksmai neabejotinai paskatins Lietuvos žmonių aktyvumą rinkimuose. NATO gynybinės galios stiprinimas, Vokietijos ir Lietuvos ekonominis, kultūrinis, karinis bendradarbiavimas yra ilgalaikiai procesai, kurių negali sugriauti vienos iš šalių laikinas politinis nestabilumas. Esu tikras, kad po artėjančių Seimo rinkimų, Lietuvoje bus suformuota nauja valdžia, kuri adekvačiai vertins Vokietijos pastangas vykdyti savo įsipareigojimus Lietuvai ir NATO“, – sako politikas.
R. Karbauskis, kaip šešėlinis ministras pirmininkas Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje M. Sonnui reiškia apgailestavimą dėl Lietuvos valdžios atstovų pareiškimų, įžeidžiančių Vokietiją ir jos valdžią bei patikina, kad Vokietija gali tikėtis tinkamo partnerio, kuomet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl formuos naują Vyriausybę.
Užsienio reikalų ministras teigia, kad toną su vokiečiais reikia griežtinti
Tačiau jei R. Karbauskis Lietuvos valdančiuosius ragina švelninti retoriką partnerių atžvilgiu, su tuo nesutinka užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Šeštadienį vykusiame konservatorių partijos tarybos posėdyje užsienio reikalų ministras kalbėjo apie tai, kad prašant Vokietijos Lietuvoje dislokuoti brigadą, Lietuvos institucijos nerado būdo vieningai pasakyti, kad tai yra gyvybiškai svarbus klausimas:
„Kažkodėl neskamba tas balsas taip aiškiai. Man sako žmonės, kad nepatogu. Galbūt nepatogu. Sako, kad atrodysim nemandagūs. Aš nebijau šitoje vietoje atrodyti nemandagus, kai mes kalbame apie savo valstybės gyvybinį interesą. Jeigu mes būtume užpulti, aš labai norėčiau, kad mes gintumėmės su savo partneriais nuo pirmos sekundės. Ir to aš nebijosiu pasakyti. Labai norėčiau, kad to nebijotų pasakyti ir kiti“, – sakė G. Landsbergis[2].
Kaip pabrėžia užsienio reikalų ministras, mes patys turime aiškiai pasakyti, ką mes patys padarėme, kad Lietuva taptų stipresnė:
„Dėl to man apmaudu, kad diskusija dėl šauktinių kariuomenės išplėtimo buvo tyli. Dėl to, kad tai būtų vienas pagrindinių argumentų atsakant partneriams, ką mes kiekvienas šiandien darome. Man atrodo, kad mūsų partijos balsas, turint programoje šią nuostatą, galėjo skambėti stipriau“, – kalbėjo G. Landsbergis.
