Lietuvos politikų abejonės dėl Vokietijos įsipareigojimų pykdo partnerius
Pirmadienį Vilniuje viešėjo Vokietijos Bundestago parlamentarai. Jie dalyvavo ir kasmetinėje Seime vykusioje Lietuvos-Vokietijos forumo konferencijoje. Į ją susirinko ne tik svečiai iš Vokietijos ir Lietuvos Seimo nariai, bet ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas.
Jis savo kalboje užsiminė apie tai, kad viešos lietuvių diskusijos ir abejonės dėl Vokietijos įsipareigojimų ir žadėtos brigados dislokavimo, yra žeidžiančios ir keliančios pavojų, jog santykiams pašlijus, susitarti dėl karių siuntimo į Lietuvą bus vis sudėtingiau.
„Bet kokia idėja, kuria reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būti paspausta ar priversta dislokuoti brigadą, neatsiųs nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – sakė M. Sonnas, pabrėžęs, kad debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją[1].
Diplomatas aiškina, kad pirmiausia patys kariniai ekspertai turi nuspręsti, kaip tiksliai XXI-ame amžiuje turėtų atrodyti brigada Lietuvos gynybai ir nevengia išreikšti nuostabos dėl viešojoje erdvėje kilusių diskusijų apie Vokietijos įsipareigojimų tvirtumą.
Kaip teigia M. Sonnas, diskusijos dėl krašto apsaugos ir viso regiono saugumo klausimų yra natūralios demokratinėje visuomenėje, tačiau jos prisidėjo prie Lietuvoje smukusio pasitikėjimo Vokietija.
„Šiose diskusijose aš pajutau kažką, ką galų gale turėjau pranešti savo vadovybei Berlyne, jog pakankamai akivaizdu, kad per kelerius pastaruosius metus mūsų šalis tam tikru laipsniu prarado pasitikėjimą Lietuvos politiniame spektre, žiniasklaidoje ir visuomenėje“, – teigia M. Sonnas.
Vokiečių politikai abejoja, ar Lietuvoje atsiras vokiečių karių brigada
Vis dėlto Bundestago nariai neslepia neužtikrintumo dėl brigados dislokavimo Lietuvoje ir net viešai abejoja, ar tai iš tiesų būtų geras sumanymas. Pavyzdžiui, Vokietijos Bundestago užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Thomas Erndlis teigia nežinantis, ar Vokietija tikrai dislokuos brigadą Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad turime investuoti į pagalbą Ukrainai. Turime būti tikri, kad Ukraina yra pasirengusi, ar bus pasirengusi išvaduoti okupuotas teritorijas ir išstumti Rusijos karius. Tai irgi labai svarbi šio klausimo dalis“, – sako Bundestago užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas[2].
Vokietijos žaliųjų partijos atstovė saugumo ir politikos klausimais Sara Nanni teigia, kad jau ir taip pernelyg daug diskusijų yra aptarta viešai ir pabrėžia, kad abi šalys pirmiausia turi turėti konkretų veiksmų planą.
„V. Putino pats svarbiausias tikslas suskaldyti Europos Sąjungą ir NATO. Viskas, ką mes pasakome ar darome, gali sukelti nepasitikėjimą, o tai yra žalinga mūsų pačių saugumui“, – sako politikė iš Vokietijos.
Bundestago užsienio reikalų komiteto narys Roderichas Kiesewetteris vis dėlto yra linkęs labiau pritarti Lietuvos pozicijai ir teigia, kad vertinant dvišalį valstybių vadovų susitarimą buvo galima susidaryti įspūdį, kad brigada iš tiesų bus dislokuota. Pasak Bundestago nario, tik skubiai į pagalbą ateiti galintys kariai būtų pernelyg rizikingas žingsnis:
„Strategiškai – tai neišmintinga, nes mes kaip tik turime mažinti mobilizacijos laiką. Žvelgiant į artimiausius kelerius metus, Rusija išliks didele grėsme, todėl reiks tvirto bendradarbiavimo ir atgrasymo. Brigada Lietuvoje kaip tik tokiu atgrasymu ir galėtų tapti. Lietuva pasiūlė daug įvairiausių galimybių“, – teigia R. Kiesewetteris.
Vokietijos įsipareigojimai partneriams vis daugiau abejonių kelia ne tik Lietuvai
Neseniai atliktoje apklausoje nustatyta, kad Vokietija Europoje ir JAV yra laikoma gerokai mažiau patikima partnere nei prieš metus atliktoje analogiškoje apklausoje. Bendras Vokietijos Maršalo fondo ir Bertelsmanno fondo tyrimas parodė, kad labiausiai Vokietijos, kaip patikimos partnerės vaidmuo, sumažėjo JAV: net 9 proc. ir Lenkijoje, kur, palyginti su 2021 m., patikimumas sumažėjo net 15 proc[3].
Bertelsmanno fondo tyrėjas ir vienas iš ataskaitos autorių Brandonas Bornas teigia, kad pagrindinė priežastis greičiausiai yra neryžtinga Vokietijos reakcija pirmaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesiais.
„Kuo toliau į rytus Europoje, tuo labiau jaučiamas Vokietijos įsitraukimas į karą Ukrainoje ir karinė pagalba – manau, kad tai matome Lenkijos atveju“, – sakė jis.
B. Bornas vis dėlto atkreipė dėmesį, kad Rumunijoje ir Lietuvoje, kur Vokietija prisideda prie šiose šalyse dislokuotų NATO pajėgų, apklausa parodė, kad atitinkamai 82 proc. ir 70 proc. žmonių Vokietiją laiko patikima partnere.
Atsižvelgiant į tai, kaip spaudoje nušviečiama Vokietijos pozicija, tai gali būti netikėta. Kita vertus, nepaisant pastaruoju metu sumažėjusio pasitikėjimo, Vokietija, kartu su Švedija ir Kanada, išlieka patikimiausių pasaulio šalių trejetuke – vidutiniškai 70 proc. respondentų mano, kad Vokietija yra patikima.
