Seimas rado receptą gydytojų trūkumui mažinti
Lietuvai prognozuojant šimtų gydytojų trūkumą artimiausią dešimtmetį, Seimas ryžosi naujam sprendimui. Nuo kitų metų dalis rezidentų valstybės finansavimą gaus tik su viena sąlyga – baigę studijas privalės penkerius metus dirbti regionuose.
Ketvirtadienį parlamentas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma steigti papildomas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas. Už šią Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvą balsavo 82 Seimo nariai, 23 buvo prieš, o 8 susilaikė[1].
Pagal naująją tvarką papildomose rezidentūros vietose studijuojantys būsimi gydytojai, baigę mokslus, turės penkerius metus dirbti konkrečioje apskrityje esančioje gydymo įstaigoje, kurioje trūksta jų specializacijos medikų. Sveikatos apsaugos ministerija nustatys tokių vietų planavimo tvarką, o universitetai stojantiesiems iš anksto nurodys regioną, kuriame reikės dirbti po rezidentūros.
Papildomos vietos – tik norintiems įsipareigoti regionams
Svarstymų metu taip pat įtvirtinta nuostata, kad stojantieji galės rinktis tarp įprastų valstybės finansuojamų, papildomų valstybės finansuojamų bei valstybės nefinansuojamų rezidentūros vietų.
Pataisų šalininkai tikina, kad apie prievartą kalbėti nereikėtų. Anot jų, tai savanoriškas pasirinkimas tiems, kurie nori studijuoti valstybės lėšomis papildomose vietose.
Parlamentaras Linas Urmanavičius pabrėžė, kad jauni žmonės galės patys apsispręsti, ar už rezidentūrą mokėti savo lėšomis, ar rinktis valstybės finansuojamą vietą su papildomais įsipareigojimais.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vitalijus Šeršniovas akcentavo, kad naujasis reguliavimas palies tik nedidelę dalį rezidentų. Jo teigimu, šiuo metu yra apie 385 rezidentūros vietos, o papildomų planuojama steigti vos apie 20, todėl dauguma būsimų gydytojų ir toliau galės laisvai rinktis darbo vietą po studijų.
Pataisų iniciatorė O. Leiputė sako, kad pokyčiai būtini siekiant spręsti vis opesnę specialistų stokos problemą regionuose. Prognozuojama, kad iki 2032 metų Lietuvoje gali trūkti 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir 134 skubiosios medicinos specialistų.
Opozicija įspėja: gali atsidurti Konstituciniame Teisme
Vis dėlto opozicijos atstovai į naują tvarką žvelgia kritiškai. Liberalė Edita Rudelienė teigė, kad toks modelis primena laikus, kai jauni specialistai būdavo paskiriami dirbti konkrečiose vietovėse. Pasak jos, medikų trūksta ne tik regionų ligoninėse, bet ir kitose profesijose, todėl kyla klausimas, ar panašūs įsipareigojimai ateityje nebus taikomi ir kitų sričių specialistams.
Konservatorė Jurgita Sejonienė perspėjo, kad naujos taisyklės gali paskatinti jaunų gydytojų emigraciją. Ji taip pat užsiminė apie galimą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuris, jos nuomone, turėtų įvertinti, ar tokios sąlygos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai asmens teisei laisvai pasirinkti darbą.
Panašios pozicijos laikėsi ir liberalas Simonas Gentvilas. Jo teigimu, regionų problemos turėtų būti sprendžiamos gerinant darbo sąlygas ir ieškant priežasčių, kodėl medikai nesirenka darbo už didžiųjų miestų ribų, o ne nustatant papildomus įsipareigojimus.
Naujosios įstatymo nuostatos įsigalios nuo kitų metų.
