Nuo liepos keičiasi taisyklės: kai kurių siuntų muitai gali viršyti prekės kainą
Tūkstančiai lietuvių, kasdien naršančių „Temu“, „AliExpress“ ar kitose tarptautinėse prekybos platformose, netrukus susidurs su pokyčiais, kurie gali priversti iš naujo perskaičiuoti, ar pigūs pirkiniai iš tiesų yra tokie pigūs. Nuo liepos įsigaliojanti nauja siuntų apmokestinimo tvarka reiškia, kad papildomai mokėti teks ne vienam pirkėjui, o kai kuriais atvejais mokesčiai gali viršyti net pačios prekės vertę.
Svarbu suprasti vieną detalę – naujosios taisyklės bus taikomos ne pagal tai, kada prekė buvo užsakyta, o pagal tai, kada ji pasieks Lietuvą. Todėl net ir birželio pabaigoje atliktas užsakymas gali būti apmokestintas pagal naująją tvarką, jei siunta šalį pasieks liepą[1].
Vis dėlto ne visi pirkėjai pajus pokyčius. Jei prekė perkama per „Temu“, „AliExpress“ ar kitą platformą, tačiau siunčiama iš Europos Sąjungoje esančio sandėlio, papildomų muitų mokėti nereikės. Tokios siuntos laikomos jau esančiomis ES vidaus rinkoje, todėl naujieji reikalavimai joms netaikomi.
Viena siunta gali kainuoti gerokai daugiau, nei tikėjotės
Didžiausią sumaištį tarp pirkėjų sukėlė kalbos apie trijų eurų muitą. Iš pirmo žvilgsnio suma atrodo nedidelė, tačiau reali jos įtaka priklausys nuo siuntos turinio. Mokestis bus skaičiuojamas ne už kiekvieną atskirą daiktą, o už kiekvieną skirtingą prekių rūšį.
Tarkime, žmogus vienoje siuntoje užsisako marškinėlius, kepurę ir sportbačius. Nors visos prekės keliauja vienoje dėžėje, jos priklauso skirtingoms kategorijoms, todėl už kiekvieną jų bus taikomas atskiras mokestis. Tokiu atveju vien muitams gali tekti išleisti devynis eurus. Jei siuntoje būtų dvi vienodos kepurės ar keli vienodi marškinėliai, mokestis būtų skaičiuojamas tik vieną kartą.
Būtent ši detalė gali pakeisti daugelio pirkėjų įpročius. Iki šiol žmonės dažnai stengdavosi vienu užsakymu įsigyti kuo daugiau skirtingų smulkmenų ir taip sutaupyti siuntimo išlaidų. Tačiau naujoji sistema gali paskatinti priešingą elgesį – rinktis mažiau skirtingų prekių arba atidžiau vertinti, ar verta jas jungti į vieną siuntą.
Kaip muitinė nustatys, ką užsisakėte?
Prekių rūšys nustatomos pagal tarptautinėje prekyboje naudojamus HS kodus. Tai specialūs klasifikavimo numeriai, kuriuos turi praktiškai kiekviena prekė pasaulyje. Didžiosios elektroninės prekybos platformos šiuos kodus dažniausiai priskiria automatiškai, o savarankiškai deklaruojant siuntą informaciją galima rasti Lietuvos muitinės LITAR sistemoje.
Tarp pirkėjų jau sklando ir įvairios baimės, kad pareigūnai pradės masiškai ardyti siuntas bei tikrinti jų turinį. Tačiau muitinė pabrėžia, kad dauguma siuntų vertinamos pagal elektroninius duomenis ir rentgeno kontrolės sistemas. Fiziškai dėžės atidaromos tik tada, kai kyla įtarimų dėl klastočių, draudžiamų ar kitaip rizikingų prekių.
Tai reiškia, kad daugeliu atvejų muitininkams nereikės rankomis tikrinti kiekvienos pakuotės – sprendimai bus priimami remiantis iš anksto pateikta informacija apie siuntos turinį.
Prekės grąžinimas ne visada išgelbės nuo papildomų išlaidų
Gyventojams klausimų kyla ir dėl prekių grąžinimo. Jei pirkėjas nuspręstų siuntą išsiųsti atgal pardavėjui, sumokėtą muitą teoriškai galima susigrąžinti. Vis dėlto tam reikės pateikti muitinei oficialų prašymą ir įrodymus, kad prekė iš tiesų buvo grąžinta. Tuo metu kurjerių ar pašto tarpininkavimo mokesčiai dažniausiai lieka pirkėjo sąskaita.
Dar viena klaida, kurią gali padaryti ne vienas pirkėjas, – manyti, kad paprasčiausiai atsisakius siuntos problema išsispręs savaime. Tokiu atveju siunta dažniausiai grąžinama pardavėjui arba sunaikinama, tačiau pinigų susigrąžinimas nėra garantuotas. Kai kurios prekybos platformos atsisakymą priimti siuntą dėl mokesčių vertina kaip pirkėjo sprendimą ir ne visada kompensuoja išlaidas.
Naujoji tvarka gali tapti pirmuoju rimtesniu smūgiu itin pigių pirkinių fenomenui, kuris pastaraisiais metais užkariavo Europą. Kai vos kelių eurų vertės prekės iš Kinijos pasiekdavo pirkėjus be didesnių papildomų išlaidų, apsipirkimas atrodė itin patrauklus.
