Elektra biržoje brango 97 proc.: sąskaitos pokytį lems gyventojo sutartis

Spalio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje išaugo 97 proc. ir pasiekė 159 eurus už megavatvalandę (MWh), kaip rašo LRT, remdamasi „Litgrid“. Šuolis siejamas pirmiausia su sumažėjusia vėjo elektrinių gamyba, tačiau gyventojų sąskaitos tokiu pat dydžiu automatiškai nepadidės – poveikis priklauso nuo elektros tiekimo sutarties.

Sumažėjus vėjo gamybai, daugiau elektros teko importuoti

Elektros rinkoje svarbu ne tik tai, kiek energijos reikia vartotojams, bet ir kokie gamybos šaltiniai tuo metu gali ją pasiūlyti. Kai vėjo elektrinės pagamina mažiau, trūkstamą kiekį tenka padengti kitų elektrinių gamyba arba importu. Jei aplinkinėse rinkose elektra taip pat brangi, importas kainos nesumažina.

LRT cituojamas „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys kainų kilimą aiškina regioniniu gamybos sumažėjimu:

„Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse reikšmingai išaugo. Pagrindinė to priežastis buvo daugiau nei perpus sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba regione, dėl kurios Lietuvoje vietos generacija sumažėjo trečdaliu, o importo poreikis išaugo 66 procentais. Didelę įtaką elektros kainai Lietuvoje turėjo aukštos kainos kaimyninėse rinkose“

Lietuvoje vienu metu sumažėjo vietinė gamyba ir šiek tiek padidėjo vartojimas. LRT skelbiami savaitės rodikliai rodo:

• Elektros poreikis padidėjo 4 proc., iki 275 GWh.
• Šalies elektrinės pagamino 163 GWh – 32 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 240 GWh.
• Vietos elektrinės užtikrino 59 proc. Lietuvos elektros poreikio.
• Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 51 proc., iki 81 GWh.
• Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 11 proc., iki 31 GWh.

Nors vėjo elektrinių gamyba smarkiai krito, jos išliko didžiausiu elektros gamybos šaltiniu Lietuvoje. Taigi kainos šuolį lėmė ne visiškas jų sustojimas, o gerokai mažesnis į rinką patekęs elektros kiekis.

Konkrečios meteorologinės vėjo gamybos kritimo priežastys LRT cituojamame paaiškinime neįvardytos. Saulės gamybos sumažėjimas ir didesnis Lietuvos vartojimas taip pat prisidėjo prie pasikeitusio pasiūlos ir poreikio santykio, tačiau jų atskira įtaka kainai neapskaičiuota.

Lietuvoje savaitės vidurkis pasiekė 159 eurus, Estijoje – 120 eurų

Kaip rašo LRT, Lietuvoje vidutinė savaitės didmeninė kaina prieš šuolį siekė 80 eurų už MWh. Estijoje spalio 12–18 dienomis elektra vidutiniškai kainavo 120 eurų už MWh – mažiau negu Lietuvoje.

Apie reikšmingą kainų augimą kalbama visų Baltijos šalių mastu. Vis dėlto tiksli Latvijos savaitės vidutinė kaina ir jos procentinis pokytis čia nepatvirtinti. Taip pat nėra patvirtinto Estijos kainos pokyčio procentais, todėl vien iš jos savaitės vidurkio negalima nustatyti, kiek elektra ten pabrango.

Lietuvai daugiau elektros teko pirkti iš kaimyninių rinkų. LRT skelbia tokius prekybos pokyčius:

• Bendras importas padidėjo 66 proc., iki 139 GWh.
• Iš Švedijos atkeliavo 58 proc. importuotos elektros.
• Iš Latvijos – 39 proc., iš Lenkijos – 3 proc.
• Eksportas sumažėjo 58 proc., iki 26 GWh; daugiausia elektros eksportuota į Lenkiją.

Šie srautai parodo, kodėl Lietuvos elektros kainai svarbi padėtis už šalies ribų. Sumažėjus vietinei gamybai, didesnę reikšmę įgyja ne tik galimybė importuoti, bet ir kaina rinkose, iš kurių elektra perkama.

159 eurai už MWh nėra galutinis tarifas gyventojui

Didmeninės kainos augimas 97 proc. nereiškia, kad tiek pat padidės visa elektros sąskaita. Biržos kaina yra tik viena galutinės vartotojo kainos dalis. Sąskaitoje taip pat atsispindi persiuntimas, tiekėjo taikomi mokesčiai ir kitos dedamosios.

Vienetai irgi skiriasi: biržos kainos dažniausiai skelbiamos už megavatvalandę, o gyventojai atsiskaito už kilovatvalandes. Šios savaitės didmeninis vidurkis atitinka 15,9 cento už kilovatvalandę, tačiau tai nėra galutinė gyventojui taikoma kaina.

Be to, savaitės vidurkis neparodo kainos kiekvienu vartojimo momentu. Su birža susieto plano sąskaitai svarbi sutartyje nustatyta skaičiavimo tvarka, o ne vien naujienose paskelbtas bendras savaitės rodiklis. Plačiau tai paaiškinta straipsnyje apie tai, kuo elektros kaina biržoje skiriasi nuo kainos sąskaitoje.

Fiksuotą energijos kainą turinčiam vartotojui vien savaitinis biržos šuolis savaime nėra tarifo pakeitimas. Jo kainos galiojimą ir keitimo sąlygas nustato sutartis. Su birža susietame plane rinkos svyravimai gali atsispindėti už atitinkamą vartojimo laikotarpį apskaičiuotoje energijos kainoje.

Prieš keičiant planą – keturi patikrinimai sutartyje

Savo plano pavadinimą ir sąlygas gyventojas gali pasitikrinti tiekėjo savitarnoje, pasirašytoje sutartyje bei jos prieduose. Jei sąskaitoje neaišku, kaip apskaičiuota energijos kaina, paaiškinimo reikėtų prašyti tiekėjo.

• Kainos tipas. Ar energijos kaina fiksuota, ar susieta su birža? Vien plano pavadinimo tam gali nepakakti.
• Galiojimo pabaiga. Iki kada galioja dabartinė kaina ir kokios sąlygos numatytos pasibaigus jos fiksavimo laikotarpiui?
• Keitimo tvarka. Kada ir kaip tiekėjas praneša apie naują kainą? Ar jau gautas individualus pranešimas?
• Visa pasiūlymo kaina. Kokie taikomi mėnesiniai mokesčiai, nuolaidų terminai ir sutarties nutraukimo sąlygos?

Vertinant naują pasiūlymą, svarbu lyginti vienodos apimties kainas: vien energijos kainos nepainioti su galutine kaina, apimančia ir kitas dedamąsias.

Vienos savaitės duomenų nepakanka pasakyti, ar brangimas užsitęs. Gamybos ir vartojimo santykis keičiasi, o patvirtintos datos, kada didmeninė kaina sumažės, nėra. Taip pat nėra patvirtinto bendro sprendimo artimiausiu metu didinti visų buitinių vartotojų tarifus.

Artimiausias žingsnis vartotojui – pasitikrinti dabartinės kainos galiojimo pabaigą ir tiekėjo pranešimus. Būtent sutartyje nurodytas terminas ar perskaičiavimo tvarka, o ne pats savaitės kainos šuolis, parodys, kada pokytis gali pasiekti konkrečią sąskaitą.