R. Kaunas neslepia – Lietuvai teks palaukti: nauji radarai gali atkeliauti tik po dvejų metų

Po drono sprogimo – svarbi žinia apie Lietuvos oro gynybą

Sprogmenis gabenęs dronas, sprogimas Pasvalio rajone ir apgadintas automobilis dar kartą iškėlė klausimą, ar Lietuva pajėgi laiku atpažinti pavojingus objektus savo oro erdvėje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikisi, kad jau 2027 metų pabaigoje šalyje galėtų veikti bent iš dalies integruota oro erdvės stebėjimo sistema. Tačiau naujų radarų gali tekti laukti net dvejus metus.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministras paaiškino, kad svarbiausias tikslas – sujungti skirtingas objektų aptikimo technologijas į vieną sistemą.

„Viską sujungus į bendrą sistemą, tikslą, aš tikiuosi, kad 2027 metų pabaigoje mes jau galėsime turėti bent jau dalinę vientisą sistemą. Bet čia vėlgi viskas priklauso nuo verslo, ar jie sugebės suprogramuoti greitai, ar sugebės viską sujungti greitai“, – sakė R. Kaunas.

Nauji radarai gali vėluoti, tačiau darbai jau vyksta

Pasak ministro, Lietuva jau užsako papildomus radarus, tačiau jų pristatymas užtruks. Geriausiu atveju įranga šalį pasieks po metų, o tiekėjai neatmeta ir dvejų metų termino.

Tuo pat metu ieškoma įmonių, galinčių sukurti programinę įrangą, kuri sujungtų skirtingas oro erdvės stebėjimo priemones.

R. Kauno teigimu, jau gauta 19 Lietuvos įmonių pasiūlymų. Artimiausiu metu jie bus įvertinti ir pradėtas bendradarbiavimas su tinkamiausius sprendimus pasiūliusiais tiekėjais.

Ministras pabrėžė, kad visiškai integruotos sistemos nereikėtų laukti iki 2030 metų, nors anksčiau būtent tokią datą buvo įvardijęs premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Vien radarų nepakanka – informaciją galėtų teikti ir gyventojai

Viena pagrindinių dabartinių problemų – skirtingų stebėjimo priemonių duomenys nėra sujungti į bendrą sistemą.

Radarai gali nustatyti objekto judėjimo kryptį, greitį ir aukštį, tačiau ne visada leidžia tiksliai suprasti, kas skrenda.

„Viską reikia sujungti į vieną sistemą. Šiuo metu, ką ir sekmadienio įvykis parodė, radarai detektuoja taškelį, kuris atitinka tam tikrą greitį, aukštį, kryptį“, – aiškino R. Kaunas.

Planuojama sujungti radarų, pasienyje diegiamų akustinių sensorių, vaizdo kamerų ir kitų stebėjimo priemonių informaciją.

Pasak ministro, naudingi galėtų būti ir gyventojų pranešimai apie girdimus ar pastebėtus skraidančius objektus.

Ateityje prie šios sistemos ketinama prijungti ir kinetines bei nekinetines priemones, skirtas galimoms grėsmėms neutralizuoti. Tam reikės ir teisės aktų bei reagavimo procedūrų pakeitimų.

Pasvalio rajone sprogęs dronas gabeno sprogmenis

Oro gynybos stiprinimo klausimas tapo ypač aktualus po sekmadienio incidento, kai į Lietuvą iš Lenkijos įskrido dronas. Jo nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Sprogimas apgadino civilinį automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo.

Premjeras M. Sinkevičius pirmadienį patvirtino, kad, turimais duomenimis, tai buvo ukrainietiškos kilmės FPV tipo dronas, gabenęs sprogmenis. Ukrainos atstovai taip pat pranešė, kad sekmadienį vykusios atakos metu prarado ryšį su vienu iš savo bepiločių. Vis dėlto galutinės incidento aplinkybės dar nėra nustatytos.

Į incidentą reagavusių naikintuvų radarai užfiksavo judantį objektą, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų pilotams nepavyko jo pamatyti. Apie galimą pavojų buvo perspėti Panevėžio ir Šiaulių apskričių gyventojai. Kol kas neaišku, ar dronas sprogo dėl techninio gedimo, susidūrimo su kliūtimi ar kitų priežasčių.

Oro gynybai numatytos milijardinės investicijos

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, mažosios oro gynybos sistemai sukurti Lietuvoje gali prireikti iki 1 mlrd. eurų, o visoms trims Baltijos valstybėms – apie 2 mlrd. eurų.

2026–2030 metais Lietuva oro erdvės stebėjimo, gynybos ir elektroninės karybos plėtrai planuoja skirti 2,03 mlrd. eurų. Baltijos šalys taip pat kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomo finansavimo.

Nors R. Kaunas viliasi pirmųjų integruotos sistemos rezultatų sulaukti 2027 metų pabaigoje, konkretus terminas priklausys nuo naujos įrangos pristatymo ir technologinių sprendimų įgyvendinimo.