Gyvenate Vilniuje? Tyrimas parodė, kokia problema kamuoja kas trečią gyventoją

Gyvenimas šalia namų ne visiems toks patogus

Naujas butas, modernus namas ar patrauklus rajonas dar negarantuoja patogios kasdienybės. Lietuvos gyventojai atskleidė, kas jiems labiausiai kelia nepatogumų gyvenamojoje aplinkoje, o apklausos rezultatai parodė ryškius skirtumus tarp miestų ir skirtingo amžiaus žmonių. Vieniems didžiausias galvos skausmas – automobilio stovėjimo vieta, kitiems – sudėtingas susisiekimas, žalumos ar kasdienių paslaugų trūkumas. Vilniuje viena problema išsiskiria ypač stipriai.

Nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „Realco“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad dažniausiai žmonės pasigenda patogesnio automobilių parkavimo. Šią problemą įvardijo 26 proc. apklaustųjų.

Nedaug atsilieka ir susisiekimo klausimas – 23 proc. respondentų norėtų geresnio viešojo transporto bei patogesnių galimybių pasiekti kasdienes vietas.

Tačiau sostinėje situacija dar ryškesnė. Automobilių stovėjimo vietų trūkumą nurodė net 34 proc. vilniečių. Kituose didžiuosiuose miestuose šią problemą išskyrė 28 proc., o kaimo vietovėse – 18 proc. gyventojų.

„Realco“ Projektavimo departamento direktorė Rima Kerienė pastebi, kad šiandien būsto patrauklumą lemia gerokai daugiau nei vien jo plotas, išplanavimas ar pastato išvaizda.

„Šiandien gero būsto sąvoka neapsiriboja vien butu. Svarbu ir tai, kas laukia už jo durų – ar yra kur palikti automobilį, pasivaikščioti, pasportuoti, ar šalia veikia reikalingos paslaugos“, – sako R. Kerienė.

Vieniems trūksta parkavimo, kitiems – vietų laisvalaikiui

Apklausa parodė, kad gyvenamosios aplinkos poreikiai gerokai skiriasi priklausomai nuo gyventojų amžiaus.

Beveik penktadalis respondentų – 19 proc. – nurodė, kad netoli namų norėtų daugiau sporto, sveikatingumo, kavinių ar kitų laisvalaikio vietų.

Ypač šių paslaugų pasigenda jauniausi apklausos dalyviai. Tarp 18–25 metų gyventojų tokią problemą įvardijo 29 proc.

Tuo metu 26–35 metų respondentams labiausiai rūpi automobilių stovėjimo galimybės. Parkavimo vietų trūkumą nurodė 29 proc. šios amžiaus grupės atstovų.

Kitokius prioritetus išskiria 36–45 metų gyventojai. Jie dažniau nei kitos amžiaus grupės pasigenda darželių, mokyklų, vaikų būrelių ir žaidimų aikštelių. Šių paslaugų trūkumą nurodė 13 proc. minėto amžiaus respondentų.

Bendri apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad 17 proc. žmonių šalia namų norėtų daugiau parduotuvių, vaistinių ir kitų kasdienių paslaugų.

Tokia pati dalis respondentų – 17 proc. – pasigenda žaliųjų erdvių, parkų ir pasivaikščiojimams pritaikytų vietų.

Sveikatos, grožio ir kitų asmeninių paslaugų trūkumą įvardijo 11 proc. apklaustųjų, o ugdymo įstaigų, būrelių ir vaikų žaidimų aikštelių – 7 proc.

Moterų ir vyrų poreikiai išsiskyrė

Tyrimas atskleidė ir skirtumų tarp moterų bei vyrų vertinimų.

Ryškiausiai jie matomi kalbant apie viešąjį transportą. Patogesnio susisiekimo pasigenda 27 proc. moterų, tačiau tarp vyrų tokią problemą įvardija 18 proc.

Moterys taip pat dažniau nurodo, kad gyvenamojoje aplinkoje norėtų daugiau sveikatos ir grožio paslaugų, parkų, parduotuvių bei vaistinių.

Vyrai dažniau išskiria automobilių stovėjimo vietų, ugdymo įstaigų, vaikų būrelių ir žaidimų aikštelių poreikį.

Vis dėlto ne visi apklausos dalyviai savo gyvenamojoje aplinkoje pastebi trūkumų.

Net 29 proc. respondentų teigia, kad šalia namų jiems nieko netrūksta.

Pasak R. Kerienės, tam įtakos gali turėti jau susiformavusi rajonų infrastruktūra, kurią papildo nauji gyvenamųjų namų projektai.

„Projektuojant svarbu, kad naujas būstas neatsirastų kaip atskira sala, o natūraliai įsilietų į miesto struktūrą ir ją papildytų“, – pabrėžia bendrovės atstovė.

Renkantis būstą vis svarbesni kasdieniai maršrutai

Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką siekiant apie 6 tūkst., pirkėjai turi gana platų pasirinkimą. Todėl nekilnojamojo turto vystytojams vis svarbiau atsižvelgti ne tik į paties būsto savybes, bet ir į aplinkinę infrastruktūrą.

R. Kerienės teigimu, būsto ieškantys žmonės vis dažniau domisi, kiek laiko užtruks kasdienės kelionės, ar netoliese yra mokykla, parduotuvė, parkas, viešojo transporto stotelė.

Svarbu tampa ir tai, ar įprastas vietas galima pasiekti pėsčiomis, kokios yra susisiekimo galimybės bei ar gyvenamajame rajone dažnai susidaro transporto spūstys.

„Lyginant kelis panašius būstus, aplinka ir kasdienių vietų pasiekiamumas gali tapti nebe papildomu privalumu, o vienu iš pasirinkimą lemiančių kriterijų“, – teigia „Realco“ Projektavimo departamento direktorė.

Pasak jos, planuojant naujus gyvenamuosius projektus būtina įvertinti konkrečios teritorijos gyventojų įpročius, jau veikiančias paslaugas ir tai, kokios infrastruktūros dar trūksta.

Tik tuomet sprendžiama, kiek reikės automobilių ir dviračių stovėjimo vietų, vaikų žaidimų zonų, žaliųjų erdvių ar bendruomenės susibūrimo vietų.

NT vystytojai ieško sprendimų

Atsižvelgdami į besikeičiančius gyventojų poreikius, nekilnojamojo turto vystytojai vis daugiau dėmesio skiria bendram gyvenamosios aplinkos planavimui.

Pavyzdžiui, „Realco“ vystomame „Just-in“ projekte numatyta infrastruktūra automobiliams ir dviračiams, o netoliese yra viešojo transporto stotelių, parduotuvių, paslaugų ir ugdymo įstaigų.

Kitame bendrovės projekte „Opti.mist“ planuojama atvira pėsčiųjų alėja, sujungsianti kiemus ir takus, taip pat parkas poilsiui bei pasivaikščiojimams.

Pasak R. Kerienės, svarbu ne tik numatyti atskiras poilsio ar judėjimo zonas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų patogiai tarpusavyje sujungtos.

Projektuojant vertinama, kur bus įėjimai į pastatus, pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų vietos, dviračių laikymo erdvės ir apšvietimas.

Tokie sprendimai, anot specialistės, gali padėti sukurti patogesnę gyvenamąją aplinką skirtingų poreikių žmonėms.

Apklausė daugiau nei tūkstantį gyventojų

Gyventojų nuomonę apie šalia namų trūkstamas paslaugas ir infrastruktūrą bendrovės „Realco“ užsakymu tyrė „Spinter tyrimai“.

Apklausa vyko 2026 metų rugsėjo 16–26 dienomis. Joje dalyvavo 1 020 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenamosios aplinkos patogumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau automobilių stovėjimo galimybės ir susisiekimas išlieka dažniausiai gyventojų įvardijamomis problemomis.

Nors dalis žmonių savo rajonuose nieko nepasigenda, kitiems svarbiausi kasdieniai poreikiai vis dar nėra visiškai patenkinti. Tai tampa aktualiu klausimu tiek būsto ieškantiems pirkėjams, tiek naujus gyvenamuosius projektus planuojantiems NT vystytojams.