Nuo 2027 m. sausio 1 d. vertybinių popierių sandoriams nebereikės sutuoktinio įgaliojimo

Seimas ketvirtadienį priėmė Civilinio kodekso ir susijusių įstatymų pataisas, pagal kurias sandoriams dėl vertybinių popierių nebereikės sutuoktinio sutikimo ar įgaliojimo. Pakeitimai turėtų įsigalioti 2027 m. sausio 1 d. Už balsavo 71 parlamentaras, prieš – 6, susilaikė 20.

Iki šiol Civilinis kodeksas reikalavo, kad perleidžiant vertybinius popierius būtų sutuoktinio įgaliojimas. Pataisų autoriai teigia, kad tai buvo nereikalinga našta tiek finansų įmonėms, tiek susituokusiems investuotojams. Kritikai baiminasi, kad silpnesnė šeimos pusė gali likti be apsaugos, ypač skyrybų atveju.

Ką tiksliai keičia pataisos ir ko dar neaišku

Vertybiniai popieriai – tai, pavyzdžiui, akcijos ar obligacijos, kuriomis prekiaujama per finansų tarpininkus. Pagal pateiktą informaciją, atsisakoma sutuoktinio įgaliojimo reikalavimo sandoriams dėl tokių popierių.

Šaltiniuose vartojami skirtingi veiksmai: vienur kalbama apie įsigijimą, kitur – apie pardavimą ir perleidimą. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė Seime aiškino, kad įsigyjant vertybinius popierius sutuoktinio sutikimo nereikia. Priimto įstatymo numerio ir galutinio teksto, kuriame būtų išvardyti visi sandorių tipai bei galimos išimtys, šiuo metu patvirtinti negalime. Prieš sandorį verta pasitikrinti galutinę Civilinio kodekso redakciją Teisės aktų registre.

Kodėl Lietuvos bankas ir rengėjai laiko reikalavimą kliūtimi

Projekto rengėjai teigia, kad reikalavimas apsunkina investicinių paslaugų skaitmenizavimą ir sudėtingai įgyvendinamas, kai paslaugos teikiamos tik nuotoliniu būdu. Jų nuomone, jis sukuria ir nelygiavertę konkurenciją su kitų šalių paslaugų teikėjais. Aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuva iki šiol buvo vienintelė ES valstybė su tokiu reikalavimu; tai yra rengėjų teiginys, ne atskirai patikrintas faktas.

Rengėjai remiasi Lietuvos banko duomenimis ir vieno finansų tarpininko klientų tyrimu. Pagal jį:

• 50 proc. mobiliosios programėlės vartotojų domėjosi investavimu;
• 10 proc. susidomėjusiųjų pradėjo paslaugos užsakymo sesiją;
• 40 proc. pradėjusiųjų ją nutraukė būtent sutuoktinio įgaliojimo etape.

Lietuvos bankas finansinių priemonių sąskaitas turinčių gyventojų skaičiuoja 132 tūkst.; prielaida, kad susituokę iš jų yra 63 tūkst. Rengėjai tikisi, kad nelikus šio reikalavimo aktyvių finansinių paslaugų naudotojų padaugės.

Ką sako šalininkai ir kritikai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė LRT sakė: „Šis sprendimas buvo labai lauktas investuotojų bendruomenės ir mūsų kapitalo plėtrai labai reikalingas“.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė LRT teigė: „Investuotojams to tikrai nereikia. Kyla natūralus klausimas, kodėl prisidengiant investicijomis daroma spraga, kuri įgalina dovanoti visas akcijas asmeniui ir tokiu būdu atsikratyti turto, kas naudinga skyrybų atveju“.

Kritikai taip pat primena, kad vedybines sutartis sudaro tik apie 6 proc. besituokiančiųjų, todėl daugumai porų apsaugos iš sutarties nėra. Ministrė Tamašunienė, kaip skelbė 15min, argumentavo, kad sutuoktinio leidimo nereikia ir kitiems sandoriams, mažinantiems šeimos turtą, pavyzdžiui, prabangos prekių pirkimui ar piniginiams perleidimams, nors pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pasak jos, didelio poveikio šeimų finansiniam saugumui pakeitimai neturėtų turėti.

Ką poroms verta pasitikrinti iki 2027 m.

Kol pakeitimai neįsigaliojo, galioja dabartinė tvarka. Susituokusiems investuotojams praktiškai verta:

• aptarti, kas ir kokiu vardu valdo investicinę sąskaitą bei kiek pinigų į ją įnešta;
• žinoti, kokie vertybiniai popieriai įsigyti santuokos metu, nes jie paprastai laikomi bendru turtu;
• jei kyla abejonių dėl vedybų sutarties ar turto padalijimo, pasitarti su notaru ar advokatu;
• pasidomėti savo finansų tarpininko ar banko taisyklėmis, nes jos gali keistis po įsigaliojimo.

Kur kreiptis, jei investicijas valdo vienas sutuoktinis, šaltiniai konkrečiai nenurodo. Praktiškai tokiais klausimais konsultuoja notarai ir advokatai, o ginčus nagrinėja teismas.

Toliau reikės sulaukti oficialiai paskelbto įstatymo teksto ir jo numerio. Pakeitimai turėtų įsigalioti 2027 m. sausio 1 d.