JAV svarsto „visų bombų motinos“ panaudojimą prieš Iraną: taikiniu galėtų tapti branduoliniai ir energetikos objektai

CNN šaltiniai teigia, kad JAV kariuomenė parengė naujus smūgių scenarijus Iranui

Jungtinių Valstijų kariuomenė parengė naujus galimų smūgių Iranui planus, kuriuose numatyta ir galimybė panaudoti GBU-43/B „Massive Ordnance Air Blast“ bombą, geriau žinomą pravarde „Mother of All Bombs“ – „visų bombų motina“. Apie tai, remdamasis keliais su JAV kariniu planavimu susipažinusiais pareigūnais, spalio 14 d. pranešė CNN.

Pagal aptariamus planus MOAB galėtų būti panaudota prieš Irano energetikos infrastruktūrą arba branduolinius objektus, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų atnaujinti plataus masto karines operacijas. CNN šaltiniai pabrėžia, kad tai kol kas yra karinio planavimo variantas, o galutinis sprendimas dėl tokio ginklo panaudojimo nėra priimtas.

„Reuters“, paskelbusi atskirą pranešimą apie CNN informaciją, nurodė negalėjusi jos nepriklausomai patvirtinti. Todėl šiuo metu tiksliausia kalbėti apie JAV kariuomenėje svarstomą scenarijų, o ne jau priimtą sprendimą bombarduoti Iraną MOAB.

GBU-43/B yra didžiausia JAV arsenale naudojama nebranduolinė aviacinė bomba

GBU-43/B MOAB yra viena didžiausių kada nors JAV sukurtų įprastinių aviacinių bombų. JAV karinių oro pajėgų duomenimis, jos masė siekia apie 21 600 svarų, arba maždaug 9,8 tonos. Bomba valdoma GPS sistema ir buvo sukurta taip, kad virš taikinio sukurtų itin galingą sprogimo bangą.

MOAB pirmiausia skirta ne giliai į žemę įkastiems bunkeriams pramušti, bet dideliam paviršiaus plotui paveikti, gyvajai jėgai naikinti bei kliūtims ir įtvirtinimams griauti. JAV karinių oro pajėgų dokumentuose ji apibūdinama kaip galinga aukšto sprogstamumo aviacinė amunicija, skirta prieš gyvąją jėgą ir kliūtis.

Tai svarbus skirtumas, nes kai kurie galimi Irano branduoliniai objektai yra įrengti giliai po žeme arba kalnų masyvuose. Tokiems objektams JAV turi specialiai giliai įtvirtintiems taikiniams skirtą GBU-57 „Massive Ordnance Penetrator“, kuri pagal paskirtį yra visiškai kitoks ginklas.

Viename iš planų minima Pickaxe Mountain teritorija prie Irano branduolinės infrastruktūros

CNN duomenimis, dalyje JAV kariuomenės parengtų scenarijų MOAB minima kartu su galimais smūgiais Irano branduoliniams objektams, įskaitant vadinamąją Pickaxe Mountain teritoriją.

Ši vieta ilgą laiką kelia JAV ir Izraelio žvalgybos susidomėjimą dėl galimos požeminės infrastruktūros. Tačiau viešai nėra patvirtinta, kad ten šiuo metu veiktų urano sodrinimo kompleksas, todėl bet kokius teiginius apie konkrečią branduolinę veiklą šioje vietoje reikia vertinti atsargiai.

Be to, būtent čia išryškėja techninė MOAB problema. Ši bomba sukurta milžiniškam sprogimui paviršiuje ir nėra specialus giluminis bunkerių naikintuvas. Todėl dalis JAV pareigūnų, pasak CNN, abejoja, ar jos panaudojimas prieš giliai po žeme esančią infrastruktūrą duotų strateginį rezultatą.

JAV kariniame planavime svarstomi ir Irano energetikos infrastruktūros objektai

Kitas CNN šaltinių minimas variantas – smūgiai prieš didelę dalį Irano energetikos infrastruktūros. Vienas su planavimu susipažinęs šaltinis žurnalistams teigė, kad kariuomenei nurodyta rengti papildomus smūgių paketus prieš „daug energetikos infrastruktūros“.

Tokie taikiniai galėtų turėti daug platesnį poveikį nei vien karinė infrastruktūra. Iranas yra vienas svarbių pasaulio naftos ir dujų gamintojų, o konfliktas Persijos įlankoje jau daro poveikį laivybai, draudimo kainoms ir naftos rinkai. Bet koks didelis smūgis energetikos sektoriui galėtų turėti pasekmių ne tik Iranui, bet ir tarptautinėms žaliavų rinkoms.

Būtent todėl toks scenarijus būtų ne vien karinis sprendimas. Jis galėtų paveikti naftos kainas, prekybą Hormūzo sąsiauryje ir JAV vidaus politiką prieš lapkričio vidurio kadencijos rinkimus.

Didžiausias klausimas – ar toks ginklas realiai pakeistų karo eigą

CNN kalbinti JAV pareigūnai abejoja, ar MOAB panaudojimas išspręstų pagrindines Vašingtono problemas konflikte su Iranu. Net labai galingas sprogimas savaime nereiškia, kad Teheranas pakeistų politinį kursą arba sutiktų su JAV reikalavimais.

Dalis karinių planuotojų problemą mato paprastai: galima sunaikinti objektus, tačiau daug sunkiau kariniu smūgiu pasiekti aiškų politinį rezultatą. JAV administracijai reikėtų atsakyti, kas nutiktų kitą dieną po tokio smūgio – ar Iranas pradėtų derybas, ar, priešingai, išplėstų atsakomuosius veiksmus regione.

Šis klausimas tampa ypač svarbus dėl to, kad D. Trumpas nėra demonstravęs noro pradėti didelio masto sausumos operaciją Irane. O be sausumos pajėgų vien oro kampanija turi ribotas galimybes visiškai sunaikinti išskaidytą ir giliai įtvirtintą karinę bei branduolinę infrastruktūrą.

Viena iš priežasčių svarstyti MOAB – jos psichologinis poveikis

CNN šaltiniai nurodo, kad MOAB gali būti svarstoma ne vien dėl fizinės griaunamosios galios. Jos panaudojimas turėtų milžinišką simbolinį ir psichologinį poveikį, nes tai būtų vienas dramatiškiausių JAV karinės galios demonstravimo veiksmų šiame konflikte.

Vienas su kariniu planavimu susipažinęs šaltinis teigė, kad JAV administracija susiduria su situacija, kurioje jai reikia ieškoti veiksmų, galinčių sukurti ryškų politinį efektą. Jo vertinimu, MOAB tam tinkama būtent dėl psichologinio poveikio, net jei kariniu požiūriu jos galimybės prieš dalį požeminių taikinių yra ribotos.

Dalis Baltųjų rūmų patarėjų, pasak CNN, jau kelias savaites ieško scenarijaus, kuris leistų administracijai paskelbti apie aiškų rezultatą ir kartu sudarytų sąlygas mažinti JAV karinį įsitraukimą regione.

Trumpui reikia atsakymo, kaip užbaigti jau daugiau nei pusmetį trunkantį konfliktą

CNN praneša, kad Baltuosiuose rūmuose vis daugiau dėmesio skiriama ne vien kariniams taikiniams, bet ir galimam pasitraukimo iš konflikto scenarijui. D. Trumpas susiduria su politiniu spaudimu rasti būdą užbaigti karinius veiksmus, tačiau tuo pat metu nenori, kad JAV pajėgų atitraukimas būtų interpretuojamas kaip pralaimėjimas.

Pasak CNN šaltinių, prezidentas privačiuose pokalbiuose skeptiškai vertino siūlymus paprasčiausiai išvesti JAV karius ir paskelbti konflikto pabaigą. Jo argumentas – toks žingsnis be aiškiai matomo rezultato galėtų atrodyti kaip Vašingtono atsitraukimas spaudžiant Iranui.

Dėl to administracijoje ieškoma sprendimo, kuris suteiktų galimybę politiškai teigti, kad JAV pasiekė savo tikslą, bet kartu nereikalautų ilgalaikės sausumos kampanijos.

MOAB karo metu panaudota tik kartą – 2017 metais Afganistane

GBU-43/B buvo sukurta 2003 metais, tačiau realiame mūšyje pirmą kartą panaudota tik po 14 metų. 2017 m. balandžio 13 d. JAV pajėgos numetė MOAB ant „Islamo valstybės Chorasan“ grupuotės tunelių komplekso Nangarharo provincijoje Afganistane.

JAV Gynybos departamento duomenimis, bomba buvo pasirinkta siekiant sunaikinti tunelius ir kliūtis, kuriais ISIS-K gynė savo pozicijas. Oficialiai skelbta, kad operacija turėjo sumažinti riziką JAV ir Afganistano kariams, kurie būtų turėję šturmuoti įtvirtintą teritoriją.

Vėliau Afganistano pareigūnai skelbė apie dešimtis žuvusių ISIS-K kovotojų. JAV kariuomenė tuo metu pabrėžė, kad MOAB panaudojimas buvo pasirinktas dėl konkretaus taikinio – tunelių tinklo ir įtvirtintų pozicijų.

MOAB ir giliųjų bunkerių naikintuvas GBU-57 yra du skirtingi ginklai

Viešoje diskusijoje šie du JAV ginklai neretai painiojami. MOAB yra itin galinga paviršinio sprogimo bomba, o GBU-57 „Massive Ordnance Penetrator“ sukurta specialiai giliai įkastiems ir sustiprintiems objektams.

JAV karinių oro pajėgų duomenimis, GBU-57 sveria apie 30 tūkst. svarų, arba daugiau kaip 13,6 tonos, ir gali prasiskverbti giliai į žemę prieš detonuodama. Būtent tokio tipo amunicija teoriškai geriau pritaikyta požeminei branduolinei infrastruktūrai naikinti.

Todėl MOAB įtraukimas į Irano smūgių scenarijus greičiausiai reiškia, kad Pentagonas vertina ne vien techninį konkretaus objekto sunaikinimą, bet ir platesnį karinį bei psichologinį efektą.

JAV kol kas nepranešė priėmusios sprendimą dėl naujo smūgio Iranui

Svarbiausia šios istorijos detalė – šiuo metu nėra oficialaus Baltųjų rūmų ar Pentagono pranešimo, kad MOAB bus panaudota. CNN skelbia apie kariuomenės parengtus variantus ir vidines diskusijas, o tai nėra tas pats, kas prezidento įsakymas vykdyti operaciją.

Pentagonas įprastai rengia daugybę scenarijų įvairiems konfliktams, todėl pats planų egzistavimas dar nereiškia, kad jie bus įgyvendinti. Vis dėlto faktas, kad svarstomas didžiausios JAV nebranduolinės bombos panaudojimas, rodo, kokio masto eskalavimo variantai šiuo metu aptariami Vašingtone.

Jeigu D. Trumpas tokį smūgį patvirtintų, tai būtų pirmas MOAB panaudojimas nuo 2017 metų ir pirmas kartas, kai šis ginklas būtų panaudotas kare su valstybe, turinčia išvystytą oro gynybą, raketinį arsenalą ir didelę regioninę karinę infrastruktūrą.