Vyriausybė apsisprendė: LKT vadovui M. Kairiui – tarnybinė nuobauda

Konfliktas dėl pertvarkos baigėsi Vyriausybės sprendimu

Dar vienas konfliktas tarp Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovo Mindaugo Kairio pasiekė finišą. Vyriausybė trečiadienį nusprendė LKT direktoriui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė Vyriausybės posėdyje teigė besitikinti, kad toks sprendimas paskatins M. Kairį iš naujo įvertinti pasirinktus personalo reformos įgyvendinimo būdus.

„Manau, kad šita nuobauda leis permąstyti vadovui ir pasirinkti kitus metodus ir modelius reformos žmogiškųjų išteklių srityje“, – posėdžio metu kalbėjo R. Tamašunienė.

Teisingumo ministerija nuobaudą pasiūlė skirti dėl tarnybinio nusižengimo, kuris, ministerijos vertinimu, buvo padarytas pažeidus Vidaus tarnybos statutą, Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatus ir LKT direktoriaus pareigybės aprašymą.

Sprendžiant dėl nuobaudos, buvo atsižvelgta į Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus rugsėjo 14 dienos išvadą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

Ginčo centre atsidūrė Kauno kalėjime vykdomi personalo pokyčiai. Ministerija nurodė, kad M. Kairys nevykdė teisingumo ministrės įsakymo atšaukti sprendimus dėl Kauno kalėjimo pareigybių panaikinimo ir pareigūnams įteiktų įspėjimų.

LKT vadovui taip pat priekaištauta dėl to, kad sprendimus naikinti Saugumo valdymo skyriaus pareigybes ir jų vietoje steigti Resocializacijos skyriaus pareigybes jis priėmė jų nesuderinęs su Teisingumo ministerija.

Ministerija pabrėžia nekvestionuojanti pačios reformos tikslų, tačiau nesutinkanti su pasirinktu jų įgyvendinimo būdu.

„Teisingumo ministerija nekvestionuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos siekio stiprinti resocializacijos funkciją ir plėtoti dinaminio saugumo modelį, tačiau nepritaria konkrečiam pasirinktam šių tikslų įgyvendinimo būdui – Saugumo valdymo skyriaus sukomplektuotų pareigybių naikinimui, jų vietoje steigiant pareigybes Resocializacijos skyriuje“, – teigia ministerija.

M. Kairys prievartą neigia

Pats LKT vadovas su jam metamais priekaištais nesutinka. M. Kairys anksčiau BNS teigė nesutinkantis ir su jam nustatytu tarnybiniu pažeidimu.

Kalbėdamas apie Kauno kalėjime vykdomus pokyčius, jis neigė, kad darbuotojai verčiami pereiti į kitus skyrius, ir tikino, jog pareigūnams suteikiama galimybė rinktis.

„Resocializacijos skyriuje darbuotojams pasiūlytas didesnis darbo užmokestis, o darbo pobūdis yra panašus. Noriu pabrėžti, kad darbuotojams nėra jokios prievartos pereiti į kitą skyrių – atsisakiusiems pasiūlomos kitos vietos Kalėjimų tarnyboje. Kalėjimo pareigūnams užmokestis kyla 80–90 eurų. Mes esame užtikrinę, kad jų darbo pobūdis nesikeis, nesvarbu, kad pareigybės aprašyme atsiranda daugiau funkcijų“, – sakė M. Kairys.

Anot jo, pertvarkos sustabdymas Kauno kalėjime galėtų sukelti papildomų įstaigos veiklos trikdžių.

LKT vadovą šioje situacijoje palaikė ir dvi profesinės sąjungos. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga šią savaitę ragino Vyriausybę nepritarti siūlymui skirti M. Kairiui papeikimą.

Profesinių sąjungų vertinimu, ministrė siekia bausti LKT vadovą už sprendimus, kuriuos priimti jam leidžia teisės aktai. Jos taip pat teigė, kad toks žingsnis kelia klausimų dėl teisinio pagrįstumo ir gali sukurti pavojingą precedentą kitų valstybės įstaigų vadovams.

Nepaisant šių argumentų, Vyriausybė Teisingumo ministerijos siūlymui pritarė.

Tai nėra pirmoji M. Kairiui skirta nuobauda

Naujas papeikimas nėra pirmoji M. Kairiui skirta tarnybinė nuobauda.

Praėjusių metų liepą jam buvo skirtos dvi tarnybinės nuobaudos – papeikimas ir griežtas papeikimas. Vis dėlto Teisingumo ministerija nurodo, kad šiuo metu M. Kairys galiojančių ankstesnių tarnybinių nuobaudų neturi.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad trečiadienį skirtas papeikimas savaime nereiškia LKT vadovo atleidimo iš pareigų.

Pagal Vidaus tarnybos statutą atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinį nusižengimą gali būti skiriamas, jeigu pareigūnui per pastaruosius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba griežtesnė tarnybinė nuobauda.

Ankstesnis konfliktas tarp M. Kairio ir Teisingumo ministerijos buvo pasiekęs ir gerokai aštresnę stadiją. Tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus buvo pasiūlęs LKT vadovą atleisti iš pareigų.

Tačiau M. Kairiui ikiteisminiame tyrime buvo suteiktas pranešėjo statusas. Tokį statusą turinčiam asmeniui taikoma speciali teisinė apsauga.

Konfliktas buvo persikėlęs ir į teisėsaugą

Su M. Kairiu susijusi istorija anksčiau buvo persikėlusi ir į teisėsaugą. Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio LKT vadovui. Šių metų gegužę šis tyrimas buvo nutrauktas.

Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, tyrimas galėjo būti susijęs su buvusio teisingumo ministro R. Mockaus veiksmais. Portalas taip pat skelbė, kad M. Kairys esą galėjo įrašyti pokalbį su tuomečiu ministru ir perduoti jį teisėsaugai.

Dabar viena šio užsitęsusio konflikto dalių turi naują rezultatą – Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui ir M. Kairiui skyrė papeikimą.

R. Tamašunienė viliasi, kad nuobauda paskatins LKT vadovą permąstyti pasirinktus žmogiškųjų išteklių reformos įgyvendinimo metodus. Tuo metu pats M. Kairys su nustatytu tarnybiniu pažeidimu nesutinka, o jį palaikančios profesinės sąjungos abejoja sprendimo teisiniu pagrįstumu.