Konkurencijos taryba nustatė pažeidimus dėl NT įmonių susitarimo tarpusavyje nekonkuruoti
Nekilnojamojo turto (NT) kainos greitai vėl gali kaip reikiant išsprogti dėl NT brokerių gautos kone milijoną siekiančios baudos dėl konkurencijos mažinimo NT rinkoje. Konkurencijos taryba nustatė pažeidimų Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) kartu su jos 39 narėmis dar 2015 metais priimtame Etikos kodekse, kuriame buvo numatyta vengti tarpusavio konkurencijos. Tačiau baiminamasi, kad baudas teks mokėti ne kam kitam, o patiems būstų pirkėjams, kaip jau nutiko ir su vaistinių tinklu, o tuo laikotarpiu, kai buvo vadovaujamasi šiuo Etikos kodeksu, pirkėjai neturėjo tokių palankių sąlygų būstui įsigyti, kokias galėjo turėti.
Skelbiama, kad už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta 969 060 Eur baudų[2]. Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pastebėjo, kad šios Etikos kodekso nuostatos yra antikonkurencinio pobūdžio ir jomis yra panaikinamos NT agentūrų galimybės varžytis dėl klientų taip jiems pasiūlant kuo geresnes sąlygas.
LNTAA kartu su jos narėmis susitarė tarpusavy nekonkuruoti dėl viena kitos brokerių, mat toks elgesys traktuotas kaip netoleruotinas ir už tai numatytos nuobaudos. Š. Keserauskas įsitikinęs, kad tokios Etikos kodekso nuostatos apribojo NT agentūrų savarankiškumą rinkoje, mat kai įmonės susitaria nekonkuruoti dėl viena kitos darbuotojų, pastarieji esą praranda derybinę galią su darbdaviais, o dėlto pablogėja ir jų galimybės išsiderėti didesnius atlyginimus bei palankesnes darbo sąlygas.
„Įmonių susitarimai nekonkuruoti dėl darbuotojų reikšmingai riboja konkurenciją, todėl pastaraisiais metais tokio pobūdžio susitarimams nustatyti ypatingą dėmesį skiria ne tik Konkurencijos taryba, numačiusi tokių pažeidimų tyrimus kaip vieną iš savo veiklos prioritetų, bet ir Europos Komisija, JAV ir kitų šalių konkurencijos institucijos“, – skelbiama Konkurencijos tarybos pranešime spaudai[2].
Konkurencijos tarybos teigimu, pagal teismų praktiką, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio pažeidimas nustatomas tik tais atvejais, kai ūkio subjekto veiksmai, kurie yra susiję su darbo pasiūlymo pateikimu konkurento darbuotojui, yra nesąžiningi ir gali pakenkti subjekto galimybėms konkuruoti. Tuo tarpu pagal LNTAA Etikos kodeksą, draudžiamas bet koks darbo ar bendradarbiavimo pasiūlymas brokeriui įskaitant net skambutį telefonu ar siūlymą susitikti.
Praktika rodo, kad nei baudos, nei padidėję resursai valstybės „nekaso“, juos sumoka paprasti mokesčių mokėtojai, pirkdami pabrangusias prekes
Visgi, svarbiausias klausimas – kas gi mokės tokio dydžio baudą, argi ne patys NT pirkėjai, kai nekilnojamas turtas dar labiau išbrangs siekiant padengti susidariusius nuostolius? Juk jau praktika su tarp vaistinių vykusiais tarpusavio susitarimais rodo, kad nei baudos, nei padidėję resursai valstybės „nekaso“, juos sumoka paprasti mokesčių mokėtojai, pirkdami pabrangusias prekes.
Gruodžio pradžioje ta pati Konkurencijos taryba paskelbė, kad Vaistinių asociacija ir dar aštuonios vaistinės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, nors esą galėjo būti nustatyti ir mažesni antkainiai[3]. Už tai buvo skirta ir rekordinė beveik 73 milijonų eurų bauda. Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad dėl to naštą pajus ne kas kitas, o patys vaistų pirkėjai.
A. Veryga neslėpė, kad bauda bus įskaičiuota į vaistų, kurių nereguliuoja valstybė, kainas, o jeigu teismas pasakys, kad baudą reikia grąžinti, tai esą bus padaryta pinigine išraiška iš pacientų.
Dar visai neseniai A. Veryga pasidalino žinia, kad Konkurencijos taryba nustatė, kad vaistinės 2017 metais susitarė dėl vaistų priemokų dydžių, kas automatiškai iškėlė medikamentų kainas.
Nekilnojamasis turtas gali tapti daugeliui nebeįperkamas
Tuo tarpu patys gyventojai spėlioja – dabar nusitaikyta į vaistines, nekilnojamąjį turtą, o kas seks toliau? Kylančios palūkanų normos, naujai ketinamas įvesti NT mokestis, tikėtina, kuriam laikui atvėsins gyventojų norą įsigyti nuosavą turtą, bet tuo pačiu ir vers nuolat svarstyti, ar tikrai ne labiau apsimokėtų būstą įsigyti nei jį nuomotis. Prognozuojama, kad už NT mokestį, jei toks būtų įvestas, vėlgi sumokėtų eiliniai nuomininkai, o čia investicija – į niekur.
Visgi, kai kurių pirkėjų būsimi nauji mokesčiai negąsdina, mat jie įsitikinę, kad NT burbulas Lietuvoje greitu metu sprogs. Tačiau tuo klausimu pasigirsta įvairių nuomonių – pavyzdžiui, kad Lietuvai negalima taikyti JAV ir kitose pasaulio šalyse kaip antai Oklando, Sidnėjaus, Toronto ar Stokholmo pavyzdžio, kai NT kainos ženkliai krito. To priežastis – žaibiškai kylant palūkanų normoms dalies investuotojų sprendimas trauktis iš kaistančių rinkų. O štai Lietuva dėmesio iš užsienio investuotojų nelabai ir sulaukė, tad čia nėra ir svarios priežasties NT kainoms kristi.
Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius taip pat teigė neturintis gerų žinių „svajotojams“, laukiantiems NT kainų kritimo. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva vis labiau įžengia į Vakarų pasaulį, kur vis mažiau žmonių išgali būstą įsigyti, mat rinkoje pagrinde veikia investuotojai, į NT žvelgiantys kaip į galimybę uždirbti pinigus, kuria pasiūlą nuomos rinkoje tuo pačiu ir eliminuodami galimybes įsigyti būstą[4].
