Vaistinių tarpusavio susitarimai smaugia pacientus, o politikai tame bėdos nemato
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įžvelgia klastą politiniuose susitarimuose, kai už vaistus pacientai moka gerokai daugiau nei turėtų.
Anot jo, net Konkurencijos taryba nustatė, kad vaistinės 2017 metais susitarė dėl vaistų priemokų dydžių, o tai automatiškai iškėlė ir medikamentų kainas.
Tačiau šiųmetiniai politikų pasiūlymai esą dar labiau gąsdina, kai siūloma dar didesnė priemoka pacientui, o niekas jokių problemų konkurencijoje nė nebeįžvelgė.
Visgi, patys valdantieji teigia, kad naujasis Farmacijos įstatymas kaip tik padidins pacientų galimybes įsigyti pigius vaistus.
A. Veryga pastebėjo, kad vaistų kainos pacientams galėtų būti gerokai mažesnės, jei ne vidiniai susitarimai. Dar 2017 metais, kai buvo nustatyti susitarimai tarp vaistinių dėl kainų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasiūlė nustatyti galimą didžiausią maksimalią priemoką, kuri negalėjo viršyti 3,93 euro. Taip tariant, buvo siūlyta, kad didžiausia priemoka pacientui už pakuotę neviršytų 20 proc. 2016 m. vidutinės recepto kompensuojamos kainos[3].
O štai šiemet, kaip pastebi buvęs ministras, SAM į Seimą atnešė siūlymą pacientui taikyti 33 proc. didesnę priemoką, tačiau niekas šiame siūlyme jokių problemų konkurencijai neįžvelgia.
Dabartiniame siūlyme nurodoma, kad paciento priemoka už vieno tiekėjo sudėtinį vaistinį preparatą neturi viršyti 25 proc. praėjusių metų vidutinių recepto kompensuojamųjų kainų sumos ir turi būti ne didesnė kaip 5,87 euro už vaistinio preparato pakuotę.
Anot A. Verygos, dar trečiadienį LRT laidoje dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo apie skaidrumą, naujas tvarkas ir pan., tačiau tai esą visiškai nesikoreliuoja su tuo, jog ministerija į parlamentą su Farmacijos įstatymo projektu buvo atnešusi minimą siūlymą, kuriame priemoka yra jau net trečdaliu didesnė.
„Šią sumą sugebėjome išimti iš įstatymo. Ją dabar turės nustatyti Vyriausybė. Tačiau dabar jokių klausimų dėl susitarimų jau niekas nekelia“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Veryga.
Panašu, kad ir kompensuojami vaistai gali būti ne kiekvienam įperkami –panaikino priemokos „lubas“
Gruodžio pradžioje Seimas įteisino naują vaistų ir medicinos priemonių kainodarą ir kompensavimo tvarką kartu panaikinęs ir priemokos „lubas“, siekusias 5,87 euro[3].
Priemokos „lubas“ pavesta nustatyti Vyriausybei, kuri turi atsižvelgti į naujus kriterijus, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių prieinamumą bei namų ūkių išlaidų jiems pokyčius, valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansines galimybes.
Parlamentas nustatė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną būtų įrašomi vaistai, atitinkantys vieną iš dviejų kriterijų.
Vienu atveju paciento priemoka neturi viršyti 25 proc. vaistų bazinės kainos ir praėjusių metų 15 proc. vidutinės kompensuojamųjų vaistų kainos, neturi būti ir didesnė už Vyriausybės nustatytą didžiausią paciento priemoką už pakuotę[3].
Kitu atveju paciento priemoka už vieno tiekėjo sudėtinį vaistą negalės viršyti 15 proc. praėjusių metų vidutinių kompensuojamųjų vaistų kainų sumos ir Vyriausybės nustatytos didžiausios priemokos už pakuotę, o už dviejų ir daugiau tiekėjų sudėtinį vaistą – negalės viršyti jo sudedamųjų dalių didžiausių priemokų sumos.
Pagal dabartinį kompensavimo mechanizmą vaistų tiekėjai esą nepakankamai skatinami konkuruoti tarpusavyje – pataisos padės reguliuoti konkurenciją?
Pristatydamas SAM inicijuotus Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projektus, kuriuose siūlyta įteisinti naujus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros ir kompensavimo reikalavimus, sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas teigė, kad pagal dabartinį kompensavimo mechanizmą vaistų tiekėjai nepakankamai skatinami konkuruoti tarpusavyje[5].
A. Pečkauskas įsitikinęs, kad šios pataisos padidins konkurenciją, todėl esą bus galima tikėtis mažesnių vaistų kainų.
Projektas taip pat esą padės pacientams sutaupyti, mat jiems ir toliau esą bus siūlomi įsigyti pigiausi kompensuojamieji vaistai, o taip pat jame numatyta ir riboti maksimalias pacientų priemokas įsigyjant medicinos pagalbos priemones.
Numatoma, kad jeigu pacientas pirkdamas kompensuojamus vaistus su pigiausia priemoka per kalendorinius metus išleistų didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą (šiuo metu – 45 Eur), vėliau tais pačiais metais jam būtų padengtos visų kitų kompensuojamų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos[5].
Siūlo leisti Vyriausybei nustatyti konkretų maksimalios priemokos dydį
Grupė Seimo socialdemokratų Farmacijos įstatyme siūlė užuot įvedus konkretų vaistų priemokos dydį, pavesti tą padaryti Vyriausybei, kad ši galėtų tvirtinti maksimalios priemokos dydį, atsižvelgdama į realią padėtį[6].
Pasiūlymo autoriai įsitikinę, kad šalį krečiant tokio dydžio infliacijai, maksimalios priemokos nurodymas eurais jau greitai gali tapti nebeaktualiu.
Pasiūlymą inicijavusių Seimo socialdemokratų teigimu, dėl lėtos įstatymo keitimo procedūros reikalingų pakeitimų priėmimas gali užtrukti, o tada esą rinkoje jau nebus realios galimybės užtikrinti nurodyto fiksuoto dydžio priemokos. Tą, pasak socialdemokratų, rodo ir Seimo patirtis, kai jau vien projekto svarstymo metu nuostatos dėl priemokos dydžio eurais buvo kelis kartus redaguotos.
Galiausiai, tokia situacija gali lemti tai, kad daliai vaistų neatitikus kompensavimo kriterijų, jie gali tapti nebekompensuojami ir nebeprieinami gyventojams.
