Mokestį užkraus besinuomojantiems būstą
Nekilnojamojo turto mokestis, kurį ketinama įvesti, išties yra žalingas ir nepasiektų tikslinių asmenų grupių, pastebi ekspertas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus. Pasak jo, įvedus šį mokestį, būtų susilaukiama priešingo efekto, kai visa mokestinė našta kristų ant būstą besinuomojančių asmenų pečių, o ne ant jo savininkų, todėl galiausiai išbrangusi nuoma paskatintų susimąstyti, ar nuosavo būsto įsigijimas netaptų mažesne našta nei jo nuoma. O štai Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pastebi, kad lapkričio pabaigoje užregistruotas Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projektas gali net paskatinti išsiskirti oficialias šeimas, mat mokestis nesusituokus būtų mažesnis.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus atkreipė dėmesį, kad naujai ketinamas įvesti NT mokestis taip ir nepaliestų tų asmenų kišenių, į kurias ir nusitaikyta[2]. Vietoje to mokestį mokėtų prasčiau gyvenančios asmenų grupės, kurias papildoma mokestinė našta tik priverstų susimąstyti apie savo galimybes įsigyti būstą ir už jį mokėti mažiau.
A. Bartkus pastebi, kad šis mokestis yra netaiklus, nes didžioji dalis būstą valdančių asmenų šioje rinkoje nedalyvauja. Pasak jo, šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikotarpiui, o gal net ir visiems laikams, todėl jų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta nekilnojamojo turto rinka, yra klaidingas sprendimas, nepadėsiantis išspręsti pagrindinės NT rinkos perkaitimo problemos.
Mokesčio kūrėjai labiausiai taikosi į nemažai nekilnojamojo turto objektų turinčius asmenis, kurie gyvena iš jų nuomos. Šalininkai teigia, kad mokesčio įvedimas neva sumažins nekilnojamąjį turtą ketinančių įsigyti asmenų kiekį.
Visgi, realybė kiek kita – kaip pastebi ekspertas, visa našta nuguls ne ant daug NT objektų valdančių asmenų, bet ant tų, kurie tą būstą nuomosis. A. Bartkaus teigimu, kadangi NT savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių, ant pastarųjų pečių bus perkeliamas net mokestis už tą plotą, kuriame gyvena patys NT objekto savininkai.
„Negana to, toks mokestis gali paskatinti asmenis greičiau, nieko nedelsiant, pirkti būstą, o ne jį nuomotis. Toks elgesys nelabai siejasi su rinkos atvėsimu“, – konstatavo A. Bartkus[2].
Nederėtų pasitikėti mažu mokesčiu
Tuo tarpu VU docentas pastebi, kad nors šis NT mokestis ir bus pakeliamas daugumai gyventojų, nederėtų apsigauti sūrio pelėkautuose pasala. Anot jo, kad vos įvestas mokestis bus mažas, dar tikrai nereiškia, kad tokiu išliks ir ateityje. Vėliau, savivaldybėms panorėjus susitvarkyti NT plėtrą geriausiuose rajonuose, juose bus nustatomas ir atitinkamas mokestis, kuris taps nebepakeliamu gyvenantiems skurdžiau.
Todėl galiausiai bus susiduriama su situacija, kai savivaldybėse įvyks gyventojų „persiskirstymas“ – pasiturintieji gyvens miestų centruose ir kituose geruose kvartaluose, o mažiau uždirbantys glausis rajonuose, kur NT mokestis bus mažiausias.
Visgi, tam tikri mokesčiai šaliai yra reikalingi, neslėpė A. Bartkus. Pavyzdžiui, reikalingas renovacijos tempus galintis paskatinti būsto renovacijos kaupimo fondas bei automobilių taršos mokestis, kuris esą pakeistų asmenų elgesį įsigyjant automobilį ir jį vairuojant.
Gali privesti net prie oficialių skyrybų?
Įvestas naujas NT mokestis galėtų dar labiau paskatinti skyrybas Lietuvoje. Buhalterių ir auditorių asociacija atkreipė dėmesį, kad lapkričio 30 d. užregistruotas Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuris įsigaliotų jau nuo 2025 metų, paliestų visus, turinčius NT Lietuvoje. Mokesčio tarifo ribos siektų 0,5-3 %, priklausomai nuo to, kokį tarifą nustatys savivaldybė.
Asociacija įspėja, kad nebelieka NTM lengvatos atsižvelgiant į šeimos sudėtį. Kitaip tariant, viena savivaldybės mediana (būsto kainų vidurkis) taikoma ne asmeniui, bet būstui. Todėl, jeigu sutuoktiniai turi bendrą būstą ir viename registruotas vyras, o kitame – žmona, tokiu atveju, kiekvienam būstui bus taikoma po vieną neapmokestintą savivaldybės medianą.
Pažymima, kad remiantis Finansų ministerijos viceministrės teiginiais, jeigu viena savivaldybės mediana bus taikoma šeimai, o ne būstui, šeimos atveju mokestis gali būti net dukart didesnis nei būtų taikomas, jei šeima išsiskirtų. Tuo pačiu taikant šį mokestį visiškai nebus atsižvelgiama į tai, kad didesnis būstas buvo pasirinktas dėl gausios šeimos.
„Didelei šeimai įsigyjant NT, kai yra apjungiami keli butai į vieną, geriau to apjungimo Registrų centre neregistruoti ir išsiskirti“, – teigiama asociacijos feisbuke išplatintame pranešime.
Taigi, akivaizdu, kad rodos nekaltas mokestinis projektas, kurio tikslas tėra atvėsinti gerokai perkaitusią NT rinką, gali nuvesti kur kas toliau ir ne tik „atmušti“ jaunus žmones nuo santuokos saitų, bet ir paskatinti išsiskirti oficialias šeimas.
Įžvelgia daug trūkumų
Nepaisant to, kad mokestis gali pakurstyti skyrybas tarp gyventojų, jame asociacija įžvelgė ir daug daugiau trūkumų. Pavyzdžiui, NT mokestis bus skaičiuojamas tik pagal Registrų centre esančią informaciją nepriklausomai nuo to, ar ji teisinga. Mokestis už tą patį turtą taip pat bus paskaičiuotas du kartus, jeigu jis buvo išnuomotas ir nuomos sutartis nebuvo registruota Registrų centre.
Taip pat mokestis bus skaičiuojamas ir tokiam turtui, kuris jau yra nugriautas, bet informacijos apie nugriovimą dar nėra Registrų centre. Asociacijos teigimu, tokį mokestį VMI galės paskaičiuoti tik patikrinimo metu konkrečiu atveju asmeniškai.
VMI bus įpareigojama iki kovo 1 d. sudaryti praėjusių metų fizinių asmenų mokestinę NT mokesčio deklaraciją, nors juridiniai asmenys ir toliau galės tokias deklaracijas sudaryti patys.
Visgi, socialiniu teisingumu toks mokestis, anot asociacijos, anaiptol nepasižymi.
Įvedus Nekilnojamojo turto mokestį, turtingieji mokės mažiau, nes jų mokamas NT mokestis bus perkeliamas mažesnės vertės turtą turintiems gyventojams. Turtingiesiems NTM esą sumažės nuo 5 iki 20 tūkst., priklausomai nuo jų santykių su savivaldybe.
Tikisi priimti kitų metų Seimo sesijoje
Naujasis NT mokestis buvo pristatytas gruodžio 1-ąją, o finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, jei Seimas jam pritartų, būtų taikomas jau nuo 2026 metų[5]. Jos teigimu, vidutinis mokestis visoje Lietuvoje siektų 14 eurų per metus, o jeigu mokestis neviršytų 5 eurų, jo mokėti esą net nereikėtų.
Socialiai pažeidžiami asmenys, pensininkai, pateikę prašymą galės atidėti mokėjimą iki turto perleidimo.
Kaip ir pirminiame projekte, pirmo būsto apmokestinimo tarifų skalė yra išdėliota pagal medianas – vidurinę kiekvienos savivaldybės turto vertę.
„Nuo pirmos iki antros medianos būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, virš dviejų medianų vertės kiekvienoje savivaldybėje pirmasis turtas būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, o antras ir paskesnis būstas būtų apmokestinamas nuo 0,1 iki 1 proc. tarifu. Tarifus nusistatytų kiekviena savivaldybė savarankiškai“, – teigė G. Skaistė[5].
G. Skaistė aiškino, ką reiškia dvi medianos.
„Išrikiuojamos visos nekilnojamojo turto (NT) vertės į vieną eilę ir vidurinė yra mediana. Tai iki tos vidurinės vertės būtų taikomas nulinis tarifas, reiškia, pusė būstų būtų neapmokestinama. Tuomet ta vertė yra dauginama iš dviejų: jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų, tai 60,1–120,2 tūkst. eurų būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, o virš 120 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc. tarifas“, – komentavo ministrė[5].
Esminis skirtumas būtų tas, kad būstas būtų apmokestinamas pagal turto vertę, o ne pagal sumuotą turto vertę, kaip būdavo iki šiol.
