Lietuva pakilo iš penktos į šeštąją vietą
Intensyvėjant kalbos apie artėjančią didžiulę ekonominę krizę ir ekonomistams prognozuojant dar sunkesnius artėjančius metus, lietuvius, panašu, šios kalbos veikia tik viešojoje erdvėje. Nuolat besiskundžiantys itin prasta situacija tautiečiai, atėjus išpardavimo dienoms, noriai atveria savo pinigines, o tariamą pinigų stygių keičia nenumaldomas noras juos švaistyti.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nustatė, kad 2022 metus Lietuva pradėjo didžiausią ekonominį vargą patiriančių šalių penketuke ir užėmė penktąją vietą tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių[3]. Jos indeksas tuo metu siekė 11,9, o didžiausios įtakos tam esą turėjo kainų augimas.
Tačiau antrąjį metų ketvirtį jau po truputį kapanojamės iš šios bedugnės – LLRI duomenimis, Lietuvos pozicija kiek pagerėjo ir lyginant su kitomis ES valstybėmis, iš penktos vietos pakilome į šeštąją. Tuo tarpu kaimynams estams ir latviams kontroliuoti ekonominę situaciją tampa vis sunkiau – antrąjį metų ketvirtį jie užėmė atitinkamai antrą ir trečią vietas.
Šių metų antrąjį ketvirtį kainų augimas Lietuvoje siekė 6,4 proc., nedarbo lygis buvo 5,5 proc., o BVP augimas lėtėjo ir sudarė 0,3 proc. Tad sudėjus visus šiuos skaičius į formulę bendras Lietuvos indeksas iš viso sudarė 11,6 proc.
LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius pastebėjo, kad antrąjį ketvirtį Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuojamas beveik dvigubai išaugęs ekonominio vargo indeksas. Štai Estijoje nuo 8,9 pirmąjį ketvirtį jis išaugo iki 16,1 antrąjį ketvirtį, o Latvijoje atitinkamai nuo 9,8 iki 15,3[3].
Svarbu neužsistovėti viename taške
Pasak L. Marcinkevičiaus, svarbu pažymėti, kad vargo indeksu vertinama ne skurdo situacija šalyje, bet ekonomikos būklė. Visgi, kad išbristi iš duobės, vien didelio noro nepakaks.
„Šiuo metu būtina ieškoti esamų kliūčių kainoms normalizuotis įvairiose srityse – tiek energetikoje, tiek darbo rinkoje. Tam, kad krizė neužsitęstų, svarbu pagaliau imtis dereguliavimo ir nuimti visas kliūtis įmonių investicijoms. Tuomet žmonėms ir toliau bus kuriamos darbo vietos, o naujos technologijos leis kiekvienoje darbo vietoje kurti didesnę vertę. Be to, augant darbo našumui, tvariai augs ir atlyginimai“, – teigė L. Marcinkevičius[3].
Didesnį nei Lietuva ekonomikos vargą 2022 m. antrame ketvirtyje patyrė tik Graikija, Estija, Latvija, Ispanija ir Kipras. Pirmąjį ketvirtį į penketuką dar patekusias Slovakiją ir Italiją pakeitė Latvija ir Estija, fiksavusios aukštesnius infliacijos rodiklius nei Lietuva.
Tarp mažiausią ekonominį vargą fiksavusių valstybių antrąjį šių metų ketvirtį atsidūrė Austrija, Vokietija bei Nyderlandai. Pastarosios poziciją lėmė sparčiausias BVP augimas regione bei mažėjančios kainos.
LLRI prognozės ateičiai taip pat skamba ganėtinai optimistiškai – nors ir prognozuoti, kurią vietą Lietuva užims pagal trečiojo ketvirčio duomenis dar sunku, jau esą galima numanyti, kad šalies ekonomikos patiriamas vargas mažės.
Remiantis paskelbtais išankstiniais duomenimis, 11,6 siekęs rodiklis turėtų nukristi iki 9. Tačiau, teigiama, kad konkreti pozicija indekse priklausys nuo kitų Europos šalių situacijos.
Lengvesnių metų nežada
Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, priešingai nei LLRI, optimistinėmis prognozėmis švaistytis neskubėjo. Anot jo, ateinantys metai bus panašūs į amerikietiškus kalnelius, o nuo spalio iki kitų metų kovo mes esą matysime reikšmingą metinės infliacijos lėtėjimą[5].
Pasak ekonomisto, prie infliacijos lėtėjimo prisidės šiai dienai rinkose kritusios naftos, metalo kainos, taip pat esą jau krinta konteinerių transportavimų kaina iš Azijos. Galiausiai visa tai lems infliacijos apsukų lėtėjimą ir Lietuvoje. Visgi, ne ilgam.
Jau nuo pavasario, A. Izgorodino tvirtinimu, esminiu infliacijos kilimo tašku vėl gali tapti Kinija, šiuo metu vykdanti labai griežtą COVID politiką. Kadangi ekonominis aktyvumas joje yra labai apribotas, tai žaliavų kainą stumia žemyn. Tačiau jau greitai Kinija nebegalės daugiau laikytis nulinės COVID politikos ir jau sausio pabaigoje, vasarį arba kovą paskelbs grįžtanti prie normalaus gyvenimo.
„<…>. Tai išprovokuos Kinijos vartojimo atšokimą į viršų, o rinkose – dar vieną žaliavų kainų šuolį. Taip pat tai sutaps su tuo, kad ECB tikriausiai nustos didinti palūkanų normas. Tai bus signalas rinkoms ir lems žaliavų kainų šuolį“, – komentavo A. Izgorodinas[5].
Lapkričio infliacija euro zonoje nukrito iki 10 procentų
Trečiadienį buvo paskelbti preliminarūs euro zonos duomenys, pagal kuriuos infliacija praėjusį mėnesį sudarė 10%, o tai yra 0,6 procentinio punkto mažiau nei spalio mėnesį[7]. Prie aukštų infliacijos rodiklių prisidėjo augančios energetikos ir maisto kainos, tačiau nepaisant to, lyginant su spaliu, infliacijos rodikliai sumažėjo.
„Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas pažymėjo, kad tai buvo pirmasis infliacijos rodiklio sumažėjimas po 2021 m. birželio mėnesio ir jis buvo didesnis nei tikėtasi.
Jis taip pat pridūrė, jog atsižvelgdamas į kasmėnesinių duomenų nepastovumą labai nenustebtų, jeigu gruodžio arba sausio mėnesiais bendrasis infliacijos rodiklis vėl šoktelėtų į viršų, tačiau vienaip ar kitaip, jau kitais metais šis rodiklis mažės[7].
Svarstoma, kad mažėjančius infliacijos rodiklius galėjo lemti neseniai padidintos palūkanų normos.
Gyventojai toliau išlaidauja
Tačiau nepaisydami ekonomistų perspėjimų veržtis diržus ir taupyti nebūtinųjų pirkinių sąskaita, Lietuvos gyventojai per „juodąjį penktadienį“ kaip reikiant paišlaidavo. „Swedbank“ duomenimis, šių metų „juodojo penktadienio“ dieną lapkričio 25-ąją gyventojai, apsipirkdami Lietuvos interneto parduotuvėse išleido daugiau kaip 9 mln. eurų[9].
Šis rodiklis lyginant su pernai metų „juoduoju penktadieniu“ paaugo net 21 proc., o vidutinė vieno apsipirkimo suma padidėjo maždaug dešimtadaliu.
„Panašu, kad gyventojai turi laisvų finansinių lėšų ir kol kas stipriai neriboja savo išlaidų ne pirmojo būtinumo prekėms. Tokią išvadą leidžia daryti ir maždaug dešimtadaliu padidėjusi vieno apsipirkimo internete suma. Taip pat galime daryti prielaidą, kad išlaidos augo beveik tiek pat, kiek ir gyventojų darbo pajamos“, – teigė „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas[9].
Skelbiama, kad šalies gyventojai per „juodąjį penktadienį“ vidutiniškai vieno apsipirkimo internete metu išleido kiek daugiau nei 56 eurus, o per visą savaitę vieno apsipirkimo suma sudarė vidutiniškai apie 52 eurus.
Tuo pačiu vos prasidėjus rugsėjui buvo pastebėta, kad tautiečiai brangstant maisto kainoms taip pat dar nepuolė daryti didelių pokyčių savo maisto krepšeliuose. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atkreipė dėmesį, kad gyventojų apsipirkimo įpročiai vos prasidėjus rudeniui stipriai nebuvo pasikeitę[10].
