Vakarų Bengalijoje patvirtinti Nipos viruso atvejai paskatino keisti regionines saugumo priemones
Indijos valdžia patvirtino du mirtino Nipah viruso atvejus rytinėje Vakarų Bengalijos valstijoje, o tai paskatino kaimynines Azijos šalis imtis papildomų atsargumo priemonių. Abu užsikrėtę asmenys, kaip skelbiama, buvo sveikatos priežiūros darbuotojai. Indijos sveikatos ministerijos duomenimis, nuo gruodžio nustatyti 196 su jais kontaktavę žmonės, visi jie buvo ištirti ir viruso nenustatyta.
„Situacija yra nuolat stebima, ir visos būtinos visuomenės sveikatos priemonės yra įgyvendintos“, – antradienį pranešė Indijos sveikatos ministerija. Ji detalesnės informacijos apie pacientų būklę nepateikė.
Nepaisant to, protrūkis sukėlė nerimą regione. Tailandas pradėjo tikrinti keleivius trijuose tarptautiniuose oro uostuose, kurie priima skrydžius iš Vakarų Bengalijos. Nepalas sustiprino patikras Katmandu oro uoste ir sausumos sienos punktuose su Indija.[1]
Kas yra Nipos virusas ir kuo jis pavojingas
Nipah virusas (Nipos virusas) yra zoonozinis, tai reiškia, kad jis gali plisti nuo gyvūnų žmonėms. Natūralus šio viruso šeimininkas yra vaisiais mintantys šikšnosparniai, tačiau virusas gali plisti ir per kitus gyvūnus, pavyzdžiui, kiaules ar arklius, o taip pat nuo žmogaus žmogui.[2]
Pasaulio sveikatos organizacija Nipos virusą yra įtraukusi į prioritetinių ligų dešimtuką kartu su tokiais patogenais kaip COVID-19 ar Zikos virusas. Tai siejama su dideliu epidemijų potencialu ir itin aukštu mirtingumu. Nepaisant to, kad virusas stebimas jau daugiau nei du dešimtmečius, iki šiol nėra nei patvirtintos vakcinos, nei aiškaus gydymo protokolo.
Nipah viruso inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 4 iki 14 dienų, tačiau kai kuriais atvejais gali siekti ir iki 45 dienų. Liga gali pasireikšti labai įvairiai – nuo visiško simptomų nebuvimo iki sunkios, gyvybei pavojingos būklės.
Pirmieji Nipah viruso simptomai dažniausiai yra karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, vėmimas bei gerklės skausmas. Kai kuriems pacientams vėliau pasireiškia mieguistumas, sąmonės sutrikimai, neurologiniai požymiai ar netipinis plaučių uždegimas.
Sunkiais atvejais liga gali sukelti encefalitą – galvos smegenų uždegimą, kuris dažnai baigiasi mirtimi. Virusas taip pat gali pažeisti plaučius, inkstus, blužnį ir kitus organus, išsivystant dauginio organų nepakankamumo sindromui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Nipos viruso mirtingumas siekia nuo 40 iki 75 procentų. Šiuo metu nėra nei patvirtintos vakcinos, nei specifinio gydymo – pacientams taikomas tik palaikomasis gydymas, skirtas komplikacijoms valdyti. Tai kelis kartus didesnis rodiklis nei COVID-19 pradžioje fiksuotas mirtingumas, kuris vis dėlto tapo pagrindu precedento neturinčioms visuomenės ribojimo priemonėms.
Virusas jau buvo sukėlęs mirtinus protrūkius Malaizijoje, Bangladeše ir Indijoje
Pirmasis žinomas Nipah viruso protrūkis buvo užfiksuotas dar 1998–1999 metais Malaizijoje tarp kiaulių augintojų. Tuomet žuvo daugiau nei 100 žmonių, o siekiant sustabdyti viruso plitimą buvo sunaikinta apie milijoną kiaulių, sukėlus didžiulius ekonominius nuostolius.
Nuo 2001 metų didžiausią naštą patyrė Bangladešas, kur per kelis dešimtmečius nuo Nipos viruso mirė daugiau nei 100 žmonių. Indijoje protrūkiai buvo registruoti Vakarų Bengalijoje 2001 ir 2007 metais, o pastaraisiais metais viruso židiniu tapo pietinė Kerala. 2018 metais Keraloje iš 19 užsikrėtusiųjų mirė 17, o 2023 metais – du iš šešių patvirtintų atvejų.
Daugelyje šalių protrūkiai buvo siejami su užteršto maisto vartojimu, pavyzdžiui, datulinių palmių sulčių ar vaisių, kuriuos užteršė šikšnosparniai. Taip pat fiksuotas viruso plitimas ligoninėse ir šeimose per artimą kontaktą.
Regionas reaguoja griežtinant patikras ir stebėseną
Nors už Indijos ribų kol kas neužfiksuota nė vieno Nipah viruso atvejo, kelios Azijos šalys sustiprino prevencines priemones. Tailandas, Indonezija ir Vietnamas įvedė temperatūros patikras, sveikatos deklaracijas ir vizualinį keleivių stebėjimą oro uostuose.[3]
Mianmaras paragino vengti nebūtinų kelionių į Vakarų Bengaliją ir nurodė, kad dar per COVID-19 pandemiją įvestos karščiavimo patikros oro uostuose buvo dar labiau sustiprintos. Kinija pranešė stiprinanti ligų prevenciją pasienio regionuose, didinanti testavimo ir medicinos personalo parengimo pajėgumus.
Sveikatos institucijos pabrėžia, kad dalis ankstyvų žiniasklaidos pranešimų apie galimą staigų atvejų šuolį buvo „spekuliatyvūs ir netikslūs“.
Nipos protrūkio eiga primena ankstyvąją COVID-19 stadiją ir kelia nepatogius klausimus
Nors oficialiai teigiama, kad Nipah viruso protrūkis Indijoje yra suvaldytas, daliai stebėtojų situacija kelia nemalonių asociacijų su koronaviruso pradžia. Kaip ir 2019–2020 metais, viskas prasidėjo nuo pavienių atvejų, apie kuriuos buvo kalbama kaip apie lokalų, ribotą incidentą. Pirmuosiuose pranešimuose taip pat buvo pabrėžiama, kad „nėra pagrindo panikai“.
Vėliau, COVID-19 atveju, per kelis mėnesius paaiškėjo, kad virusas plinta gerokai plačiau, nei buvo pripažįstama pradžioje. Nepaisant ankstyvų patikinimų apie „visišką kontrolę“, sekė sienų uždarymai, masinės patikros, karantinai ir precedento neturintys ribojimai. Dabartinė reakcija į Nipah virusą – oro uostų patikros, temperatūros matavimai, sveikatos deklaracijos ir sustiprinta stebėsena – daugeliui atrodo pažįstama.
Skirtumas tas, kad Nipos virusas nėra naujas. Jis žinomas jau daugiau nei du dešimtmečius, o jo mirtingumas, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, siekia nuo 40 iki 75 procentų. Tuo pačiu metu nėra nei vakcinos, nei specifinio gydymo, o informacija apie galimą žmonių tarpusavio užsikrėtimą skirtinguose protrūkiuose buvo pateikiama fragmentiškai.
Būtent tai kelia papildomų klausimų tiems, kurie po COVID-19 pandemijos tapo atsargesni oficialių institucijų pareiškimų atžvilgiu. Kaip ir anksčiau, visuomenei kartojama, kad „situacija stebima“, jog „pavojaus nėra“, o kai kurie ankstyvi pranešimai jau pavadinti „spekuliatyviais“. Tačiau patirtis rodo, kad pandemijos pradžioje tikrasis vaizdas dažnai paaiškėja gerokai vėliau.
Todėl Nipah protrūkis kai kam atrodo ne tik kaip medicininė problema, bet ir kaip dar vienas testas – ar šį kartą pasaulis mato visą informaciją, ar tik jos dalį. Klausimas, ar virusas liks lokalia grėsme, ar taps platesniu iššūkiu, šiandien skamba pažįstamai. Lygiai taip pat skambėjo ir prieš tai, kai COVID-19 pakeitė kasdienį gyvenimą visame pasaulyje.
