Nors Lietuvos virusas dar nepasiekė, jau kursime vakciną
Žiniasklaida praneša apie naują Lietuvoje siaučiantį mirtiną Nipah virusą ir, žinoma, nuo jo kuriamas vakcinas, tačiau pats virusas šalyje nėra fiksuotas. Nepaisant to, Lietuva panoro tokiu būdu įsitraukti į tarptautines pastangas suvaldyti šį virusą.
Vilniuje veikianti biofarmacinių produktų vystymo ir gamybos įmonė „Northway Biotech“ sudarė strateginės partnerystės susitarimą su Danijos biotechnologijų bendrove „ExpreS2ion Biotechnologies ApS“, pagal kurį Lietuvoje bus vystomi vakcinos nuo Nipah viruso gamybos procesai ir gaminamas vaistinis preparatas klinikiniams tyrimams[1].
Ši vakcinos kūrimo iniciatyva yra Europos Sąjungos programos „Europos horizontas“ lėšomis finansuojamo projekto „VICI-Disease“ dalis. Projekto aktualumas išaugo Indijoje vėl fiksuojant Nipah viruso protrūkius, kurie priminė apie realią pandemijos grėsmę. Dėl itin didelio mirtingumo, siekiančio nuo 40 iki 75 procentų, patvirtintų vakcinų nebuvimo ir ribotų gydymo galimybių šis patogenas tarptautiniu mastu laikomas vienu didžiausių visuomenės sveikatos saugumo iššūkių.
Nipah virusas sukelia sunkius kvėpavimo takų susirgimus bei encefalitą, kuris neretai baigiasi mirtimi, todėl jo suvaldymas vertinamas kaip strateginis globalus uždavinys. Būtent dėl šių priežasčių vakcinos kūrimas laikomas prioritetu, o kiekvienas pažangos žingsnis – reikšmingas tarptautinei bendruomenei.
Numatoma, kad „Northway Biotech“ laboratorijose Vilniuje bus vystomi vakcinos gamybos procesai ir pagal geros gamybos praktikos (GMP) standartus gaminama vaistinė substancija bei galutinis vaistinis produktas.
Darbus planuojama pradėti 2026 metų pirmąjį ketvirtį, o gamybos etapą užbaigti iki metų pabaigos. Lietuvoje gaminama vakcina ateityje galėtų tapti svarbiu įrankiu mažinant galimų Nipah viruso protrūkių ir pandemijos grėsmes bei sustiprinti šalies vaidmenį tarptautinėse biotechnologijų ir sveikatos saugumo iniciatyvose.
Lietuva galės įsigyti iki 8 mln. dozių vakcinos nuo raupų
Lietuva taip pat pranešė apie savo pasirengimo galimoms sveikatos krizėms stiprinimą – Ekstremalių sveikatai situacijų centras skelbia, kad pasirašyta sutartis su Danijos vakcinų gamintoju „Bavarian Nordic“, suteikianti galimybę prireikus įsigyti vakcinų nuo B raupų ir raupų. Šis susitarimas leidžia Lietuvai vakcinas įsigyti pagal iš anksto nustatytas bendras Europos Sąjungos sąlygas, užtikrinant nepertraukiamą prieigą prie kritiškai svarbių medicinos priemonių kilus grėsmei[2].
Pagal sutartį per ketverius metus gali būti įsigyta iki 8 mln. MVA-BN® vakcinos dozių. Ši vakcina laikoma dvigubos paskirties priemone – ji skirta ne tik natūralių ligų protrūkių suvaldymui, bet ir kaip strateginė apsauga sudėtingais scenarijais, tokiais kaip tyčinis biologinis pavojus ar itin pavojingų patogenų atsinaujinimas.
Susitarimas sudarytas įgyvendinant ES strateginį rezervą „rescEU“ ir remiantis Europos Komisijos Sveikatos parengties ir reagavimo institucijos (HERA) koordinuota bendrojo pirkimo sutartimi, pasirašyta 20 ES valstybių narių vardu.
95 mlrd. eurų mokslui: ką Europa iš tikrųjų kuria už „Europos horizonto“ pinigus
„Europos horizontas“ – tai viena didžiausių Europos Sąjungos investicijų į mokslą, technologijas ir inovacijas, kurios biudžetas 2021–2027 metų laikotarpiu siekia apie 95,5 mlrd. eurų. Už šias lėšas Europos Sąjunga finansuoja ne abstrakčias idėjas, o labai konkrečias veiklas: nuo naujų vaistų, vakcinų ir medicinos technologijų kūrimo iki dirbtinio intelekto, puslaidininkių, kosmoso technologijų, švarios energetikos ir klimato kaitos sprendimų vystymo[3].
Programa remia tiek fundamentinius mokslinius tyrimus universitetuose ir tyrimų centruose, tiek taikomąją veiklą, kai moksliniai atradimai paverčiami realiais produktais, paslaugomis ar technologijomis, pasiekiančiomis rinką.
Didelė dalis „Europos horizonto“ lėšų skiriama sveikatos sričiai – finansuojami projektai, susiję su vėžio gydymu, užkrečiamųjų ligų prevencija, pandemijų valdymu, naujų vakcinų ir vaistų kūrimu bei sveikatos sistemų atsparumo stiprinimu. Kartu programa investuoja į klimato kaitos mažinimą: kuriamos naujos atsinaujinančios energijos technologijos, efektyvesni energijos kaupimo sprendimai, tvarios transporto sistemos, mažinamos pramonės ir miestų emisijos.
Ne mažiau svarbi kryptis – skaitmeninė transformacija, apimanti dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, duomenų technologijas ir pažangią pramonę, kurios tikslas – stiprinti Europos konkurencingumą pasaulyje.
„Europos horizontas“ taip pat veikia kaip bendradarbiavimo platforma: už milijardines sumas kuriami tarptautiniai konsorciumai, jungiami universitetai, mokslinių tyrimų institutai, startuoliai, didelės įmonės ir viešojo sektoriaus institucijos iš skirtingų šalių.
Programa remia jaunųjų mokslininkų ir talentų ugdymą, inovatyvių verslų augimą bei technologijų komercializavimą, kad moksliniai rezultatai neliktų stalčiuose. Kitaip tariant, „Europos horizontas“ už ES milijardus siekia padaryti tai, ko pavienės valstybės dažnai nepajėgtų vienos – sistemingai spręsti didžiausius Europos ir pasaulio iššūkius, kartu kuriant ekonominę vertę ir ilgalaikį saugumą.
