NFT – skaitmeninio turto įrodymas
Jei sekate naujienas ir esate aktyvus socialinių tinklų vartotojas tikriausiai pro akis jums neprasprūdo straipsnių antraštėse ar komentaruose minimos raidės „NFT”, kurios pastaruoju metu itin dažnai šmėžuoja kalbai pasisukus apie kompiuterinius žaidimus ar net vertingus meno pirkinius.
Galbūt jūs jau skaitėte naujienas apie milijoninius NFT sandorius, o gal tik kraipote galvą ir svarstote, ką gi ši šifruotė reiškia? Iš tiesų šis trumpinys iš anglų kalbos šifruojamas kaip non-fungible tokens, tačiau frazę išvertus į lietuvių kalbą, galima gauti kažką panašaus kaip nepakeičiami žetonai. Liekant prie paprastesnio ir žymiai įsimintinesnio NFT pavadinimo, svarbu suvokti, kas tie žetonai yra ir kam jie gali būti naudojami.
Kalbant paprastai, NFT yra kaupiamas skaitmeninis žetonas – blokų grandine paremta technologija, kurios pagalba virtualioje erdvėje egzistuojantį įrašą, kūrinį, tekstą ar duomenų rinkinį galima įvardinti unikaliu uždedant jam tam tikrą elektroninį „parašą“[1].
Taip kaip kai kurie asmenys investuoja į meno dirbinius, drąsūs šių dienų inovatoriai investuoja į NFT. Bet kokio vertingo pirkinio įrodymas yra išmanioji sutartis, sudėliota naudojant atviro kodo gabaliukus. Suformuota ji užšifruojama ir paverčiama token‘u[2].
Taip įsigyti galima viską: tiek meno kūrinius, vaizdo įrašus, tiek net „Twitter” įrašus. Tai ką asmuo įsigyja, tampa tarsi kolekcine preke, kurią galima parduoti ar mainyti. Aišku, kadangi viskas vyksta skaitmeniniame pasaulyje, įsigytas teises į muzikos licenciją ar patį naujausią grafikos dizainerių kūrinį gausite ne paštu ar per kurjerį, o PDF ar JPG formatu[3].
NFT nėra kriptovaliuta, tačiau priklauso „Ethereum” blokų grandinei
NFT priklauso „Ethereum” blokų grandinės technologijai, tačiau tai nėra įprasta kriptovaliuta, veikiau tik pats veikimas yra pagrįstas blokų grandinės principu. Papildoma informacija užkoduota „token’e” – žetone yra esmė, nes būtent ji sudaro visą žetono vertę. Visas skaitmeninis turtas: įsigijimo licencijos, sutartys, ataskaitos, net kontraktai ar darbo užmokesčio avansas, gali būti užkoduota žetonais taip suteikiant skaitmeninę nuosavybės teisę.
Tiesa, pernelyg neįsisvajokite ir nepažeiskite įstatymų: NFT savininkas negauna autorinių teisių į kūrinį, pavyzdžiui, į kompiuterinį žaidimą ar muziką – jam priklauso teisė pirkinį toliau parduoti arba jį laikyti bei naudoti savo reikmėms, tačiau neskelbti ir nesipelnyti iš jo masiniu, komerciniu būdu jį dauginant. Svarbiausia yra tai, kad laikantis teisinių nuostatų, viskas yra itin saugu, nes žetonai negali būti padirbami: jų buhalteriją atidžiai seka tūkstančiai kompiuterių visame pasaulyje[4].
Tiesa, taip kaip tikrų pinigų pasaulyje, taip ir su NFT, jų yra skirtingų rūšių, ne visos jos yra vienodai vertingos. Net NFT įsigijimas priklauso nuo to, ką su jais bus norima įsigyti: vieni pardavėjai gali pasiūlyti žetonus, skirtus kompiuterinių žaidimų pasauliui, kiti siūlomi įsigyti meno gaminiams. Tiesa, bet kokiu atveju įsigyjant NFT jums prireiks kriptovaliutų.
Madinga inovacija, ateityje galinti atsipirkti
Daugeliui sričių NFT atėjimas į rinką tampa tarsi gaivus oro gurkšnis. Menininkams atsiveria nauja erdvė ir galimybės kurti ne tik realiame, tačiau ir skaitmeniniame pasaulyje. Vis dar siaučianti pandemija pristabdo parodas bei galerijų atidarymus, o kartu, ir artistų pasirodymus. Viskam persikeliant į virtualią erdvę, menas taip pat gali virsti tiesiog dar vienu JPG failu. Nors galima ginčytis, kad iš kultūrinės pusės tai žingsnis atgal, vis dėlto, galima įžvelgti ir didžiulį postūmį į priekį tiek kriptovaliutų pritaikymo įvairiose srityse atžvilgiu, tiek bendru žengimu koja kojon su naujausiomis tendencijomis.
Kompiuterinių žaidimų pasaulyje NFT karaliauja jau kurį laiką. Virtualiuose pasauliuose įgyjami pastatai, technika, net veikėjų apranga, gali būti įvertinama NFT. Taip žaidėjai įsigyja žaidimo papildymą, tačiau moka ne mega kompanijai, bet kaupia juos sau, o vėliau, jei žaidimas pabosta, gali juos parduoti kitiems: taip investuojama bei suteikiama galimybė ateityje iš pomėgio žaisti žaidimus ir pasipelnyti.
Nors NFT technologija gimė dar 2013-ais, daugiau dėmesio pritraukė tik šiais metais. Spėliojama, jog jau greit ir prabangos bei elito sluoksnio mėgstamas segmentas, pavyzdžiui, kolekciniai automobiliai ar aukštosios mados kūriniai bus įsigyjami su NFT. Brangių prekės ženklų turėjimas dažnai nereiškia jų nešiojimo, tad ir jų virtuali nuosavybė gali būti pakankamas žingsnis parodyti savo išgales[5].
Kita vertus, visur ir visuomet yra ir tam tikrų išlygų. Internetu grįstos technologijos ir pačios jas pastūmėjusios tendencijos greit kinta, tad tikėtis iš savo pirkinio pasipelnyti po dešimties metų, gali būti ir pernelyg optimistiška. Žinoma, kaip ir su kitomis kriptovaliutų technologijomis, NFT neprisideda ir prie aplinkos išsaugojimo, mat žetonų sukūrimas vyksta atliekant labai daug sudėtingų skaičiavimų, kurie naudoja didelius elektros energijos kiekius, o dėl to į aplinką išmetami dideli anglies dioksido kiekiai. Tad kiekvienas susidomėjęs yra laisvas rinktis, ar galimos rizikos atsvers progą išbandyti kažką, kas greit gali tapti tikra revoliucija.
