Paslėpti nevaisingumo procedūrų pavojai: moterys susiduria su padidinta ligų rizika
Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad moterims, kurios pastojo atlikus nevaisingumo intervencijas, padidėja insulto tikimybė. Nors faktinių insulto atvejų, užfiksuotų šiame naujausiame tyrime, buvo nedaug, labai svarbu, kad moterys, svarstančios apie nevaisingumo procedūras, žinotų apie šią padidėjusią riziką, komentavo pagrindinė tyrimo tyrėja, daktarė Cande Ananth iš Roberto Vudo Džonsono medicinos mokyklos Naujajame Džersyje Epidemiologijos ir biostatistikos skyriaus[1].
Dr. Cande Ananth teigė, kad galimas ryšys gali būti susijęs su vaisingumo metodais, sukeliančiais tam tikrus fiziologinius pokyčius. Ypač šioms moterims dažnai skiriamos didelės estrogenų dozės, kurios gali padidinti krešulių susidarymą – svarbų insulto pirmtaką. Įtikinamai užfiksuota, kad moterims, kurioms taikomas toks gydymas, kyla kraujagyslių problemų, ypač padidėja tokių ligų kaip preeklampsija ir placentos atšokimas, rizika.
Pasak medikų, yra priežastis, dėl kurios asmenys kreipiasi dėl šių procedūrų. Gali būti, kad moterys, kurioms taikomos šios procedūros, turi išskirtinių fiziologinių savybių, kurios didina riziką dar labiau. Atlikdama tyrimą komanda gilinosi į 31 milijono pacienčių, kurios 2010-2018 m. gimdė ligoninėse 28 valstybėse, duomenis. Tai apėmė daugiau kaip 287 000 moterų, pasirinkusių nevaisingumo gydymą[2].
Jų išvados atskleidė, kad moterims, kurioms buvo atliktos nevaisingumo procedūros, buvo dvigubai didesnė tikimybė patirti hemoraginį insultą – kraujavimą smegenyse. Be to, joms buvo 55 % didesnė išeminio insulto, kai sutrinka smegenų kraujotaka, rizika. Iš 100 000 moterų, pasirinkusių nevaisingumo procedūras, maždaug 37 buvo hospitalizuotos dėl insulto.
Moterys, kurioms taikomos nevaisingumo gydymo priemonės turi susitaikyti ir su šalutiniu poveikiu
Kadangi beveik 2 % gimdymų JAV įvyksta dėl nevaisingumo procedūrų – nuo intrauterininio apvaisinimo iki pagalbinio apvaisinimo metodų ir kitų – akivaizdu, kad šios procedūros tapo neatsiejamos. Nors kai kurie tyrimai šias procedūras sieja su padidėjusia rizika, susijusia su nėštumu, tačiau, kaip minėjo medikai, plačiai paplitusi nuomonė, kad jos yra saugios.
Tačiau nors šiame naujai paskelbtame tyrime šie pavojai išryškėjo, Skandinavijos šalyse atliktame atskirame tyrime, kuris buvo pristatytas šio mėnesio pradžioje žurnale, tokios rizikos nenustatyta. Pastarajame tyrime panaudoti 2,4 mln. moterų duomenys. Tai individualūs atvejai ir yra duag daugiau kintamųjų, kurie įtakoja tiek procedūros sėkmę tiek gydymo šalutinį poveikį.
Vaisingumo gydymas: vaistai ir metodai, kuriais galima pagerinti koncepciją dažnai naudojami ir šiais lakais, kai motinomis tampama vis vėliau, tai vienas geriausių išsigelėbjimų. Tačiau reikalingas išsamus žvilgsnis į vaistus ir metodus, kuriais galima pagerinti koncepciją, nes būdami veiksmingi vienoje srityje, preparatai gali sukelti kitų problemų vėliau[3].
Daugybė moterų visame pasaulyje susiduria su nevaisingumo problemomis, kurios kelia emocinių ir fizinių kliūčių. Vienas iš pagrindinių šių iššūkių sprendimo būdų yra vaisingumą skatinantys vaistai ir intervenciniai gydymo būdai. Šiais gydymo būdais siekiama paskatinti arba reguliuoti ovuliacijos ciklą, užtikrinant kiaušinėlio išsiskyrimą iš kiaušidžių.
Vaistiniai preparatai yra pirmas žingsnis gydant nevaisingumą
Vaisingumo vaistai, nepriklausomai nuo jų rūšies, visų pirma veikia skatindami organizmą išskirti svarbius hormonus, kurie skatina arba kontroliuoja ovuliaciją. Jie ypač naudingi net ir tada, kai naudojamasi pažangiais metodais, pavyzdžiui, apvaisinimu mėgintuvėlyje (IVF). Pagrindiniai preparatai:
Klomifeno citratas: Dar žinomas kaip Klomidas, vaustas yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų, jau daugiau kaip keturis dešimtmečius skiriamas moterims, kurių ovuliacija sutrinka. Šie estrogenus blokuojantys vaistai skatina smegenų pagumburio ir hipofizės hormonus, tokius kaip GnRH, FSH ir LH, išsiskirti. Dėl to kiaušidės skatinamos gaminti kiaušinėlius. Paprastai jie taip pat derinami su kitais nevaisingumo gydymo būdais, pavyzdžiui, pagalbinio apvaisinimo metodais[4].
Dozavimas ir vartojimas: Pradinė dozė paprastai yra 50 miligramų per parą penkias dienas, pradedant trečią-penktą menstruacinio ciklo dieną. Ovuliacijos tikimasi praėjus maždaug savaitei po paskutinės dozės. Jei nepavyksta, gydytojas gali didinti dozę po 50 miligramų kas mėnesį, neviršydamas 150 miligramų.
Veiksmingumas: Klomifenas sėkmingai sukelia ovuliaciją 60-80 % vartotojų, o maždaug pusė šių moterų pastoja paprastai per tris ciklus.
Šalutinis poveikis: Kai kurioms moterims gali pasireikšti lengvas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, karščio bangos, pykinimas, neryškus matymas ar galvos skausmas. Taip pat verta paminėti, kad Clomid gali turėti įtakos gimdos kaklelio gleivių konsistencijai, todėl gali būti apsunkintas spermos judėjimas.
Jei vaistiniai preparatai neveiksmingi, kitas žingsnis gali būti hormonų injekcijos
Šių injekcijų būna įvairių rūšių:
- Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG): Tokie preparatai padeda paskatinti kiaušialąstės išsiskyrimą, kai jie derinami su kitais nevaisingumo gydymo būdais.
- Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): Vaistai, kurie skatina kiaušialąsčių augimą kiaušidėse.
- Žmogaus menopauzinis gonadotropinas (hMG): Tokie vaistai yra FSH ir LH derinys, tarnauja tam pačiam tikslui kaip ir FSH vaistai.
- Gonadotropiną atpalaiduojantys hormonai (GnRH ir GnRH agonistai / antagonistai): Šie hormonai skatina FSH ir LH išsiskyrimą. Menstruacijų ciklo metu jie leidžiami injekcijomis po oda arba į raumenis.
Švirkščiamieji hormonai pasižymi puikiais ovuliacijos inicijavimo rezultatais. Maždaug pusė moterų, kurioms ovuliacija prasideda po gydymo hormonais, gali pastoti. Tačiau žinomas ir šalutinis poveikis. Dažniausiai pasitaikančios problemos gali būti jautrumas ar patinimas injekcijos vietoje. Sunkesnė būklė yra kiaušidžių hiperstimuliacija, kai kiaušidės padidėja ir tampa skausmingos[5].
Kiti verti dėmesio vaisingumo vaistai:
- Antagon: Apsaugo nuo priešlaikinės ovuliacijos ir padeda toms, kurioms atliekamos vaisingumo procedūros.
- Dostinex ir Parlodel: Vartojami dideliam prolaktino hormono kiekiui, kuris gali trukdyti ovuliacijai, kontroliuoti.
- Metforminas: Šis vaistas idealiai tinka sergantiesiems PCOS, nes padeda mažinti atsparumą insulinui. Vaistai net naudojami svorio kontrolei, kai tai įtakoja nevaisingumą, bet sugebėjo tapti ir mada tarp lieknumo kulto užvaldytų asmenų.
- Gonadotropinai: Skatina kiaušides, kad padidėtų ovuliacijos aktyvumas.
Dirbtinio apvaisinimo atsiradimas pakeitė nevaisingumo gydymą amžiams
Kartais vaistų gali nepakakti, ir tuomet reikia taikyti dirbtinio apvaisinimo metodus, pavyzdžiui, IUI. IUI metu spermatozoidai tiesiogiai įterpiami į gimdą ovuliacijos metu. Kartu su šiuo metodu galima vartoti tokius vaistus kaip klomifenas ir letrozolas, kad padidėtų jo veiksmingumas.
Kitas novatoriškas metodas – apvaisinimas in vitro (IVF). Taikant IVF, paimami kiaušinėliai, apvaisinami išoriškai laboratorijoje ir embrionas (-ai) įdedamas (-i) atgal į gimdą[6]. Prieš pradedant nevaisingumo gydymą, labai svarbu atlikti keletą diagnostinių tyrimų, pavyzdžiui, kraujo tyrimus, vaizdinius ir ovuliacijos tyrimus. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad vaisingumo vaistai būtų vartojami nustatytomis dienomis, sinchronizuotomis su menstruacijų ciklu.
Daugelis moterų, kurioms taikomas nevaisingumo gydymas, dažnai praneša apie nuotaikų svyravimus, fizinius nepatogumus, tokius kaip pykinimas ar mėšlungis, o retesniais atvejais – apie kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą. Taip pat padidėja daugiavaisio gimdymo arba galimo nėštumo praradimo tikimybė.
Nevaisingumo gydymas gali būti investicija tiek emociškai, tiek finansiškai. JAV ne visi draudimo polisai apima šį gydymą, todėl labai svarbu pasverti išlaidas ir naudą. Lietuvoje tokie dalykai kaip vaisingumo gydymas ar kiaušialąsčių užšaldymas nėra kompensuojami daugeliu atveju. Labai svarbu išsamiai aptarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, užduoti klausimus apie sėkmės rodiklius, gydymo trukmę, išlaidas ir galimas alternatyvas.
Tačiau verta pasverti ir ilgalaikius pokyčius. Nors vaistai ir gydymas daugeliui suteikia vilties švyturį, labai svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus kelionė yra unikali. Šalutinis poveikis yra relai problema. Visada teikite pirmenybę asmeninei gerovei ir priimkite informacija pagrįstus sprendimus.
