Mokantys grynaisiais pinigais „Oze“ nepageidaujami
Socialiniuose tinkluose pasirodė žinia, kad vienas didžiausių šalies prekybos centrų, sostinėje įsikūręs „Ozas“ ėmė taikyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimą.
Prekybos centre dabar grynaisiais galima sumokėti tik už prekes ir paslaugas, kainuojančias iki 200 Eur. Atliekant atsiskaitymus jau didesne suma, šio prekybos centro klientai yra prašomi naudotis bankinėmis kortelėmis arba atlikti mokėjimo pavedimą.
Pastebėję tokį reikalavimą, prekybos centro lankytojai nemenkai nustebo ir viešojoje erdvėje ėmė diskutuoti šia tema.
Socialiniuose tinkluose internautai užvirė diskusiją, kurioje ne kartą pabrėžta, kad Lietuvoje negalioja joks įstatymas, draudžiantis mokėjimus grynaisiais, jei suma už prekes ar paslaugas viršijo 200 eurų ribą.
Tai paskatino diskusijas, kokiu gi pagrindu prekybos centras pritaikė būtent tokias taisykles, o dalis šiuo sprendimu nusivylusių piliečių net teigė, kad nuo šiol „Oze“ tiesiog nesilankys ir rinksis kitus prekybos ar paslaugų taškus, vis dar užtikrinančius galimybę pačiam klientui pasirinkti, kaip mokėti jis pageidauja.
Piliečiai nusivylė: yra stumiami mokėti tik skaitmenizuotai
„Ozo“ mokėjimo taisyklių pokytį viena pirmųjų pastebėjo „Basų mamų“ įkūrėja Vitalija Jankauskaitė, kuri feisbuke domėjosi, kodėl prekybos centras nuėjo tokiu keliu ir kaip buvo pasirinkta būtent 200 eurų riba, jeigu panašių nuorodų nėra šalies įstatymuose.
„O mūsų valstybėje įstatymai paliekami plačiai interpretacijai. Štai prekybos centras Ozas nustatė, kad grynais galima mokėti tik 200 eurų. Kodėl? Kodėl tiek? Pamenu, kaip prieš keletą metų vienoje privačioje medicinos įstaigoje man išplėtę akis aiškino, kad galiu atsiskaityti tik kortele. Vien dėl to stengsiuosi į ją niekada negrįžti. Tai Lietuvoje dar galime atsiskaityti grynais ar jau savaime tampame įtartinais, neskaitmenizuotais reliktais?“, – feisbuke kvestionavo moteris[1].
Visuomenės veikėjas Gintaras Furmanavičius taip pat pastebėjo šį daug diskusijų iššaukusį prekybos centro sprendimą ir domėjosi, ar jis apskritai gali būti teisėtas bei legalus.
„Klausimas mano draugams ir sekėjams teisininkams: kokie teisės aktai leidžia prekybos centrui Ozas riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki jų pačių nustatytos 200 eurų sumos?“, – feisbuke domėjosi G. Furmanavičius[2].
Įstatymas diktuoja, kad mokėti grynais galima neviršijant 5 tūkst. Eur ribos
Nuo 2022 m. lapkričio Lietuvoje ėmė galioti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas[3]. Jis leidžia grynaisiais sumokėti tik tada, jei suma už prekes ar viršija neviršija 5 000 Eur.
Tai reiškia, kad jei prekė arba paslauga perkama be sutarties ir jos suma neviršija 5 000 Eur, atsiskaityti grynaisiais galima, tačiau jei viršija, visą sumą reikia sumokėti jau tik pavedimu.
Vis dėlto, prekybos centras „Ozas“ ėmė drausti ir gerokai mažesnius mokėjimus grynaisiais. Kodėl?
Iš tiesų, pastarųjų metų tiek nacionaliniai, tiek ir tarptautiniai sprendimai rodo, kad asmenys yra skatinami nusigręžti nuo grynųjų ir rinktis skaitmenizuotus mokėjimus.
Juk ne be reikalo prieš keletą mėnesių Lietuvos seimas Seimas nusprendė atsisakyti 1 ir 2 euro centų monetų. Be to, nuo 2022 m. visi su asmens darbo santykiais susiję mokėjimai privalo būti išmokėti tik banko pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą, o ne grynaisiais pinigais, kaip anksčiau.
Premjerė Ingrida Šimonytė net yra prasitarusi, kad grynieji pinigai netrukus apskritai išnyks, ekonomistai taip pat pabrėžia kad artėja grynųjų pinigų pabaiga.
Tačiau Vakarų pasaulyje sparčiai plintant pinigų skaitmenizacijos tendencijoms, dalyje Europos šalių kartu auga ir susirūpinimas grynųjų išsaugojimu.
Praėjusiais metais kilo diskusija apie tai, kad Šveicarijoje grynieji gali būti apsaugoti pagal Konstituciją. Slovakija taip pat pakeitė savo Konstituciją, kad apsaugotų atsiskaitymus grynaisiais, lenkai teigė, kad grynieji pinigai yra laisvė, o Švedija neseniai pareiškė norinti užtikrinti, kad šalyje, kurioje dominuoja elektroniniai mokėjimai, būtiniausioms reikmėms galėtų būti naudojami ir grynieji pinigai.
Verslas klientams vis dažniau siūlo tik atsiskaitymo kortele galimybę
Tačiau Lietuvoje šiuo metu vis dar siekiama žengti koja kojon su tarptautinėmis tendencijomis ir iš mūsų kasdienių gyvenimų sparčiai vyti mokėjimus grynaisiais.
Kaip anksčiau teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė, Lietuvos įstatymais įteisinta 5 000 Eur suma, kurią dar galima apmokėti grynaisiais, yra gana didelė, tad dėl tokių apribojimų dauguma visuomenės nesusidurs su problemomis.
„Net jei žmogus įpratęs nuolat atsiskaityti grynaisiais pinigais, dažniausiai tos išlaidos yra gerokai mažesnės, nei įstatyme nurodyta riba. Jei retkarčiais grynaisiais sumokate kelis šimtus ar porą tūkstančių eurų, taip pat niekas nesikeičia“, – komentavo ji, pridurdama, kad mokėti daugiau nei 5 000 Eur už vieną pirkinį ar sandorį prireikia tik išskirtiniais atvejais, ne kasdien.
Vis dėlto, nors yra teigiama, kad galimybės žmonėms pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą – mokėjimo kortelę arba grynuosius pinigus – egzistuoja, trečdalis Lietuvos gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Nepatogumų atsiskaityti mokėjimo kortele patyrė 85 proc., o grynaisiais pinigais – 22 proc. piliečių.
Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad dėl to verslas, nesudarantis galimybės atsiskaityti pirkėjui priimtinu būdu, praranda dalį klientų ir pardavimo pajamų.
„Jeigu verslas sudarytų pirkėjams galimybę laisvai pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą, tai turėtų teigiamą įtaką verslo pajamoms. 2023 metais, negalėdami atsiskaityti jiems priimtinu būdu, prekės nenusipirko 5 proc. visų apklaustųjų, o toks verslas iš kiekvieno prarasto pirkėjo vidutiniškai negavo po 20 eurų pajamų. Galimai šiuos pinigus pirkėjas išleido toje prekybos vietoje, kuri priėmė jo pageidaujamą atsiskaitymo priemonę“, – sakė Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Vaiva Petrylė.
Beveik 70 proc. apklaustųjų teigiamai vertintų, jeigu visi prekybininkai privalėtų sudaryti pirkėjams sąlygas atsiskaityti ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais.
Tačiau realybė tokia, kad vis daugėja atvejų, kai gyventojai skatinami kuo mažiau naudotis grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, yra kavinių, kurios priima atsiskaitymus tik kortele, pernai net Vilniaus „Avia Solutions Group“ arena pranešė, kad atsisako atsiskaitymo grynaisiais pinigais.
Net kai kurie smulkieji prekybininkai jau turi įsidiegę programėlę, kuri leidžia mobilųjį telefoną be papildomos įrangos naudoti kaip el. kortelių skaitytuvą ir taip stengiasi atliepti klientų lūkesčius.
Tokia situacija būtų vertinama itin palankiai, jeigu piliečiams būtų paliekama laisvė mokėti ir grynaisiais, tačiau didinant mokėjimo kortele prieinamumą, mažinama arba net visiškai panaikinama galimybė sumokėti monetomis ar popieriniais eurais. Dėl to, dalis visuomenės jaučiasi taip, kad jų laisvė yra suvaržyta bei apribota.
Lietuviai vis dar kliaujasi grynaisiais pinigais
Remiantis skirtingomis apklausomis, atsiskaitymas mokėjimo kortele yra labai populiarus mokėjimo būdas Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai tebėra labai svarbūs.
Lietuvos gyventojas, kaip ir vidutinis europietis, kas trečią kartą prekybos vietoje atsiskaito kortele. 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, 2019 m. – 68 proc., 2016 m. – net 75 proc.
Grynuosius pinigus iš savo mokėjimo sąskaitos reguliariai pasiima devyni iš dešimties sąskaitą turinčių respondentų, vidutinė per mėnesį išsigryninama suma yra 268 eurų. Mokėjimo sąskaitą turi 90 proc. Lietuvos gyventojų.
Tyrimo duomenys rodo, kad 64 proc. Lietuvos gyventojų grynuosius pinigus naudoja atsiskaityti už prekes turguje, 54 proc. apklaustųjų – lankydamiesi konkrečiose vietose, kuriose nepriimamos banko kortelės.
Pažymima, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais dažnesnis tarp vyresnio amžiaus grupės – 50–59 metų – gyventojų, jie sudaro 8 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje daug senjorų, mokėjimas grynaisiais tampa dar svarbesnis. O tokia laisvę išsaugoti, regis, norėtų visi, tiek vyresni, tiek ir jaunesni piliečiai. Juk net 44 proc. apklaustųjų sako, kad visada su savimi turi grynųjų pinigų.
