„Nemuno Aušra“ siūlo pakelti PVM moketojo registravimo kartelę iki 60 000 Eur
2025 m. sausio 31 d. buvo užregistruotas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) pakeitimo projektas, kuriuo grupė Seimo narių siūlo nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti privalomos registracijos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju ribą iki 60 000 eurų. Šiuo metu ši riba siekia 45 000 eurų.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios siūloma padidinti PVM registracijos ribą, yra siekis palengvinti administracinę naštą smulkiajam verslui. Didesnė riba leistų mažesnėms įmonėms ir individualiems verslininkams išvengti sudėtingų PVM apskaitos procedūrų, taip sutaupant laiko ir išteklių. Be to, tai galėtų paskatinti verslumą, nes naujai įsteigtos įmonės turėtų daugiau laiko augti prieš tapdamos PVM mokėtojomis.
Kaip rašoma „aušriečių“ parengtų ir įregistruotų PVM įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, tai taip pat susiję su atlyginimais[1]:
„Per pastarąjį dešimtmetį, kai ši suma nebuvo peržiūrima, susiklostė tokia situacija, kad įmonės, kurių pajamos siekia iki 45 tūkst., negali mokėti konkurencingų atlyginimų, nes per šį laikotarpį rinkoje dirbančių asmenų atlyginimai ženkliai kilo, brango medžiagos, paslaugos ir energetiniai resursai.“
PVM mokėtojo registravimosi riba nesikeitė nuo pat 2014 metų
Kitas svarbus aspektas yra ES direktyvų reikalavimai. 2025 metais įsigaliojo ES Tarybos direktyva, pagal kurią valstybėms narėms nustatyta maksimali PVM registracijos riba iki 85 000 eurų. Lietuva, padidindama ribą iki 60 000 eurų, labiau suderintų savo mokesčių politiką su ES standartais, tuo pačiu atsižvelgdama į šalies ekonominę situaciją ir biudžeto poreikius.
PVM registracijos ribos įvairiose ES šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ši riba yra 90 000 svarų sterlingų[2], Vokietijoje – 25 000 eurų praėjusiais metais bei 100 000 Eur šiais metais numatomu pelnu[3], o Prancūzijoje – 35 000 eurų[4]. Šie skirtumai atspindi skirtingas ekonomines sąlygas, verslo aplinką ir mokesčių politiką kiekvienoje šalyje.
77.lt primena, jog PVM registracijos ribą jau buvo siūloma pakeisti praėjusios Seimo kadencijos metu. Vyriausybė siūlė padidinti PVM mokėtojo ribą nuo 45 000 Eur iki 55 000 Eur, tačiau šis siūlymas nesulaukė politikų palaikymo[5]. Tad paskutinį sykį PVM mokėtojo registracijos kartelė buvo padidinta tik 2014 metais.
Lietuva, padidindama PVM mokėtojo registracijos ribą iki 60 000 eurų, atsidurtų tarp šalių, turinčių vidutinio dydžio ribą. Tai galėtų padėti išlaikyti konkurencingumą regione ir sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui. Be to, tai leistų Lietuvos verslininkams lengviau konkuruoti su kolegomis iš kitų ES šalių, kuriose taikomos panašios ar didesnės ribos.
PVM mokėtojo registracijos ribos pakėlimas padėtų smulkiesiems verslininkams ir galbūt sumažintų šešėlinės ekonomikos mastą
Padidinus PVM registracijos ribą iki 60 000 eurų, nemažai smulkiųjų verslininkų galėtų išvengti privalomos registracijos PVM mokėtojais. Tai reikštų mažesnę administracinę naštą, nes nereikėtų tvarkyti sudėtingos PVM apskaitos, teikti PVM deklaracijų ir, svarbiausia, mokėti PVM. Tai ypač svarbu pradedantiesiems verslininkams, kurie dažnai susiduria su ribotais ištekliais, sunkiau palaikomais finansais ir patirties stoka mokesčių administravimo srityje.
Be to, didesnė PVM registracijos riba leistų smulkiajam verslui pasiūlyti konkurencingesnes kainas savo klientams. Kadangi nereikėtų pridėti PVM prie prekių ar paslaugų kainos, galutinė kaina vartotojui būtų mažesnė. Tai ypač aktualu verslams, kurie konkuruoja su didesnėmis įmonėmis ar tarptautiniais rinkos dalyviais.
Tačiau svarbu pažymėti, kad nors didesnė PVM registracijos riba suteikia tam tikrų privalumų, ji taip pat gali turėti ir tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, verslai, kurie nėra registruoti PVM mokėtojais, negali atskaityti pirkimo PVM, todėl jų sąnaudos gali būti didesnės, palyginti su PVM mokėtojais.
Padidinus PVM registracijos ribą, tam tikra dalis smulkiųjų verslininkų nebereikės registruotis PVM mokėtojais, todėl valstybė gali prarasti dalį PVM pajamų. Tačiau šis poveikis gali būti kompensuojamas kitais būdais. Pavyzdžiui, sumažėjusi administracinė našta gali paskatinti verslumą ir ekonomikos augimą, kas ilgainiui padidintų kitų mokesčių surinkimą.
Be to, didesnė PVM registracijos riba gali sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Kai verslininkams lengviau laikytis mokesčių reikalavimų, jie yra labiau linkę veikti legaliai. Tai gali padidinti bendrą mokesčių surinkimą ir sumažinti mokesčių vengimo atvejų skaičių. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės teigimu, dabartinė riba kaip tik skatina ieškoti landų, kaip neviršyti vos 45 000 Eur sumos per metus:
„Tie žmonės, kurie dirba iki tos ribos, nebežino, kur dėtis, pasiskaičiuoja, kada pasieks maždaug tuos 45 tūkst. eurų ir išsiima individualios veikos pažymą ir pradeda veiklą nuo nulio.“
Jei būtų padidinta PVM mokėtojo riba, tai teigiamai paveiktų apie 80 000 smulkiųjų verslininkų.
