Žiemą Ukrainoje laukia nauji mūšiai, tačiau norinčiųjų kariauti – vis mažiau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo savo šalies piliečius, jog artėjant žiemai, reikia ruoštis naujoms Rusijos atakoms prieš infrastruktūrą. Prezidentas taip pat perspėjo, kad kariuomenė laukia rusų puolimo rytinėse šalies teritorijose.
„Jau beveik įpusėjo lapkritis ir turime būti pasirengę tam, kad priešas gali padidinti bepiločių lėktuvų arba raketų smūgių mūsų infrastruktūrai skaičių. Rusija ruošiasi Ukrainai. O čia, Ukrainoje, visas dėmesys turėtų būti sutelktas į gynybą, į atsaką teroristams, į viską, ką Ukraina gali padaryti, kad išgyventų žiemą ir pagerintų mūsų karių pajėgumus“, – sako V. Zelenskis[1].
Vis dėlto, tokie Ukrainos prezidento pareiškimai šią žiemą galbūt jau nebus išgirsti taip, kaip praėjusią. Jeigu praėjusiais metais, didelė dalis Ukrainos piliečių buvo itin susitelkę, ryžtingai nusiteikę gintis, atlaikyti priešo puolimą ir apsaugoti tėvynę, dabar, jau ir šalies viduje pradedamas jausti karo nuovargis.
Jei to būtų negana, dalis į kariuomenę šaukiamo amžiaus vyrų ne tik nesirengia ginti savo tėvynės; jie moka milžiniškus pinigus, kad korumpuoti pareigūnai ar organizuoti nusikaltėliai nelegaliai pervestų juos per sieną ir jie galėtų pabėgti į kitas Europos šalis, taip išvengiant realių kovų ir pavojaus sau.
Tokia situacija apsunkina Ukrainos padėtį, ypač dabar, kai artinantis jau antrajai karo tarp Rusijos ir Ukrainos žiemai, garsiau kalbama apie galimas paliaubas ir taikos derybas.
Nors oficialiai Ukrainos pareigūnai tokias kalbas neigia, jų nuomonę gali pakeisti sumenkusi Vakarų, ypač JAV, parama. Juk neseniai Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby pareiškė, kad Ukrainai skirti pinigai šiuo metu jau beveik visiškai baigėsi.
Apklausos rodo, kad ukrainiečiai nori kovoti iki galo, tačiau realybė – kitokia
Remiantis vienos naujesnių, „Gallup“ apklausos duomenimis, ukrainiečiai tebėra tvirtai pasiryžę kautis iki pergalės. Trys iš penkių arba 60 proc. šių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais apklaustų ukrainiečių teigė norintys, kad Ukraina kariautų tol, kol laimės[2].
Ukrainiečių pasiryžimas šiek tiek prislopo, palyginti su tuo, koks buvo 2022 m. rugsėjį, kai net 70 proc. ukrainiečių teigė norintys, kad jų šalis kovotų toliau, tačiau ir dabar dauguma vis dar tvirtai remia kovas.
Tiesa, toks požiūris nėra vienodai paplitęs visoje Ukrainoje. Ukrainos šiaurėje, įskaitant sostinę Kijevą bei šalies vakaruose gyvenantys žmonės, tolimesnę kovą palaiko labiausiai. Tačiau arčiausiai fronto linijos esančiuose regionuose parama kovos tęsimui yra mažesnė.
„Gallup“ taip pat paklausė tų, kurie teigia, kad Ukraina turėtų kovoti iki pergalės, kas turėtų nutikti, kad jų šalis paskelbtų laimėjusi karą su Rusija. Jų atsakymai buvo beveik vieningi: 91 proc. respondentų mano, kad pergalė reiškia, jog reikia atgauti visas nuo 2014 m. iki dabar prarastas teritorijas, įskaitant Krymą.
Tačiau tai padaryti bus sudėtinga. Vakaruose – auga karo nuovargis bei mažėja paramos apsukos, o pačioje Ukrainoje – sumenko skaičius vyrų, pasiryžtančių kautis dėl savo valstybės laisvės ir nepriklausomybės.
Už dešimtis tūkstančių nelegaliai bėga per sieną arba fiktyviai tampa vienišais tėvais
Stoti į tikrą mūšį, į rankas paimti ginklą, nužudyti priešą ir rizikuoti savo gyvybe – tam pasiryžta toli gražu ne visi Ukrainos vyrai. Iš tiesų, pastaraisiais mėnesiais nestinga informacijos, jog norinčiųjų palikti Ukrainą ir taip išsisukti nuo šaukimo į tarnybą atsiranda vis daugiau.
Kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Taip užsisuko ištisas mechanizmas, kai už dešimtis tūkstančių dolerių siekiančius kyšius, pasienio ar kitų agentūrų pareigūnai vyrams padeda išvykti iš šalies, suklastoja dokumentus ir vykdo kitą nelegalią veiką.
Dar rugpjūtį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė atleidžiantis šalies regioninių karinio verbavimo centrų vadovus; jie, kaip įtariama, pardavinėjo šaukiamojo amžiaus vyrams kelionės į užsienį leidimus už 10 000 JAV dolerių.
Tačiau nelegalus sienos kirtimas – ne vienintelis būdas išsisukti nuo šaukimo į kariuomenę. Sukčiavimo atvejų dabar Ukrainoje tikrai nestinga, o išsigandusių žmonių išmonė, regis, begalinė.
Vienas iš būdų išvengti mobilizacijos yra užsiregistruoti kaip neįgalaus šeimos nario slaugytojui, nesvarbu, ar jam iš tikrųjų reikalinga slauga, ar ne. Kita galimybė, kuri taip pat vis populiarėja – sudaryti fiktyvią santuoką su neįgaliuoju. Pagal dar vieną machinacijos ir apgaulės schemą, susituokusios poros net išsiskiria, o vyrui suteikiama visiška vaikų globa. Kaip vienišas tėvas jis tuomet negali palikti atžalų ir keliauti į mūšio lauką[3].
Dar viena gudrybė, kurią naudoja ukrainiečiai vyrai – vadinamasis „baltas bilietas“. Medikai yra paperkami, vyrams yra sukuriami įvairūs susirgimai ir taip jis yra atleidžiamas nuo karinės tarnybos.
Kaip skelbia Odesos nevyriausybinė antikorupcinė organizacija, vien buvęs regiono karinės mobilizacijos tarnybos vadovas Jevhenas Borisovas ir jo pavaldumo komisijos išdavė daugiau kaip 50 000 „baltųjų bilietų“.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos narys Valerijus Bolhanas, sako, kad nėra aišku, kiek „baltųjų bilietų“ buvo išduota neteisėtai, o kiek – dėl tikrų sveikatos problemų. Tačiau jis pažymi, kad kol nekilo skandalas ir neprasidėjo plataus masto tyrimai, ligos istorijos klastojimas, norinčiam išvengti mobilizacijos, kainavo apie 7-8 tūkst. dolerių. Dabar, dėl sunkumų, didesnio pareigūnų, žiniasklaidos dėmesio, ši kaina išaugo iki daugiau kaip 20 000 JAV dolerių[4].
O siekdama pažaboti nuo tarnybos bėgančius vyrus ir korupcines schemas, Ukrainos valdžia net paskelbė, kad pranešusiems apie tokią korupciją ir kyšininkavimą žmonėms mokės 10 proc. atgaunamų pinigų[5].
Dešimtys tūkstančių nelegaliai pabėgo iš šalies
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo pagauta apie 13 600 žmonių, kurie nelegaliai bandė pabėgti iš šalies.
Pagauti bandantys pereiti sieną, jie gali būti nubausti pinigine bauda, tačiau jie nėra įkalinami. O jiems padėjusiems asmenims gresia kalėjimas. Taip yra dėl to, kad suklastotų dokumentų naudojimas Ukrainoje yra baudžiamasis nusikaltimas, tačiau neteisėtas sienos kirtimas – ne.
Nuo 2022 m. vasario 24 d. visoje Ukrainoje buvo įvesta karo padėtis, 18-60 metų amžiaus piliečiams vyrams draudžiama išvykti iš šalies. Ukrainos Aukščiausioji Rada liepą vėl balsavo už karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimą dar 90 dienų. Tai jau aštuntas pratęsimas nuo invazijos pradžios, jis galioja iki lapkričio 15 d. Tačiau tai menkai pažaboja pasiryžusius bėgti.
Lenkijos pasienio apsaugos tarnybos duomenimis, vien Lenkijoje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki šių metų rugpjūčio 31 d. į šalį atvyko apie 80 000 ukrainiečių vyrų: tai atitinka 20 Ukrainos kariuomenės brigadų.
Visi jie galėjo būti tinkami atlikti karinę tarnybą, tačiau dabar šių vyrų buvimo vieta nežinoma, jie galėjo išsibarstyti po visą pasaulį. Toks milžiniškas prarastų potencialių karių skaičius be abejonės veikia ir šalies galimybes priešintis. Ypač dabar, kai dalis pirmųjų į karą pašauktų vyrų jau žuvo arba buvo stipriai sužeisti, suluošinti.
Kita vertus, rugpjūtį JAV pareigūnai žiniasklaidai teigė, kad kare jau žuvo 70 tūkst. ukrainiečių karių, o dar 100-120 tūkst. buvo sužeisti. Tokia statistika menkai įkvepia tuos, kurie į mūšį yra kviečiami tik dabar, tad jų noras išvengti mirties – žmogiškai suprantamas.
