JAV daugiau paramos skirti Ukrainai negali: ar šalis atsilaikys viena?
Kaip skelbia Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby, Ukrainai skirti pinigai šiuo metu jau beveik visiškai baigėsi. Atsižvelgiant į JAV paramos mastą, vis dažniau kvestionuojama, kaip šis staigus JAV pagalbos nutraukimas gali paveikti Ukrainos galimybes toliau atsilaikyti prieš Rusijos agresiją.
„Jei skaičiuotume visą nuo karo pradžios Ukrainai suteiktų lėšų sumą, kuri sudaro daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių, ne tik paramą saugumui užtikrinti, bet ir ekonominę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, mes panaudojome jau maždaug 96 proc. likusių lėšų“, – praneša Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J. Kirby[1].
Baltųjų rūmų pareigūnas taip pat pabrėžė, kad, nepaisant sunkumų, prezidento Joe Bideno administracija ir toliau rengia naujus paramos projektus, o tuo pat metu, tiki Ukrainos sugebėjimu pasiekti savo tikslus ir be išorinės pagalbos.
„Ukrainiečiai bus pirmieji, kurie jums pasakys, kad jie nepadarė tokios pažangos šiame kontrpuolime, kokios patys norėtų. Jie yra pajėgūs, stiprūs ir drąsūs. Jie gerai vadovauja ir kontroliuoja situaciją“, – sako J. Kirby.
Pastarosiomis savaitėmis tęsiama parama Ukrainai JAV politinėje erdvėje tapo esmine politiniu ginčų tema. Prezidento J. Bideno administracija tvirtai remia tolesnę paramą Kijevui, neseniai paprašė Kongreso įsteigti 106 mlrd. dolerių saugumo fondą, kurio didelė dalis, 60 mlrd. dolerių, būtų skirta būtent Ukrainai.
Tačiau įstatymų leidžiamojoje valdžioje vyksta diskusijos dėl to, kiek gi dar milijardų bus skiriama Amerikos užsienio interesams Rytų Europoje. Iki šiol Vašingtonas Ukrainai išsiuntė 26 mlrd. dolerių finansinės pagalbos ir 47 mlrd. dolerių vertės paramos ginklais. JAV yra pagrindinė Ukrainos rėmėja ir partnerė.
Ukrainos biudžeto didžioji dalis – tik krašto gynybai, tačiau partnerių pagalbos vis tiek reikia
Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už 2024 metų valstybės biudžetą, pagal kurį pusė visų valstybės išlaidų bus skiriama gynybai.
Ukrainos finansų ministerijos duomenimis, gynybai bus išleista beveik 1,7 trln. grivinų (apie 47 mlrd. JAV dolerių), t. y. maždaug tiek pat, kiek ir 2023 metais. Ši suma yra didesnė nei išlaidos švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai kartu sudėjus ir sudaro maždaug pusę visų šalies planuojamų 93 mlrd. dolerių išlaidų.
Ukraina, norėdama išlaikyti savo ekonomiką karo metu, buvo ir tebėra smarkiai priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Vakarų sąjungininkių, ypač JAV finansinės paramos.
Šalis teigė, kad jai reikia 41 mlrd. JAV dolerių išorinės paramos, kad galėtų kitais metais padengti kasdienes išlaidas, t. y. maždaug tiek pat, kiek TVF prognozavo, kad reikės 2023 metais.
„Valstybės biudžeto prioritetai yra aiškūs: gynybinių pajėgumų stiprinimas, gyventojų apsauga, parama veteranams, socialinių standartų kėlimas ir ekonomikos atsigavimas. Turėsime daugiau bepiločių orlaivių ir savų ginklų, kad galėtume greitai laimėti“, – teigia Ukrainos finansų ministerija.
Tačiau užsienio partneriai abejoja, ar Ukrainos finansinių bei karinių pajėgumų gali pakakti karui užbaigti. Dėl to, sąjungininkų pagalba yra tiesiog gyvybiškai svarbi, o JAV atsitraukus, Ukraina be abejonės gali susidurti su rimtomis problemomis.
Politiniai žaidimai JAV: J. Bideno administracija mainais į paramą Ukrainai turi pakeisti poziciją migracijos klausimu
Dar praėjusį penktadienį paskelbtas 425 mln. dolerių vertės saugumo priemonių paketas priartino JAV prie Kijevui skiriamų pinigų ribos[2].
„Mes pradedame teikti Ukrainai mažesnius paketus, kad kuo ilgiau ištęstume savo galimybes paremti Ukrainą“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas prašė skirti daugiau kaip 100 mlrd. dolerių nacionaliniam saugumui, įskaitant 61,4 mlrd. dolerių Ukrainai ir 14,3 mlrd. dolerių Izraeliui, taip ragindamas Kongresą priimti papildomą įstatymo projektą kaip abiejų partijų susitarimą.
Administracijos prašyme numatyta 61,4 mlrd. dolerių pagalba Ukrainai ir 14,3 mlrd. dolerių pagalba Izraeliui, 9,15 mlrd. dolerių humanitarinei pagalbai, 7,4 mlrd. dolerių finansavimas Taivanui ir Indostano ir Ramiojo vandenyno regionui bei 13,6 mlrd. dolerių JAV ir Meksikos pasienio saugumui užtikrinti[3].
Tačiau naujai išrinktas Atstovų Rūmų pirmininkas dabar turi išdėstyti savo planą dėl finansavimo Ukrainai: bendros paramos prašymas buvo atskirtas nuo pagalbos Izraeliui. O prieš kelias dienas Senato respublikonai paskelbė pasiūlymą dėl griežtesnių imigracijos įstatymų ir įspėjo JAV prezidentą, kad pagalba Ukrainai nebus teikiama, jei nebus sugriežtintos migrantų prieglobsčio suteikimo JAV taisyklės.
Šį pasiūlymą greitai sukritikavo Baltieji rūmai ir demokratai, kurie ragino respublikonus nelaikyti Ukrainos finansavimo įkaitu dėl nesutarimų šalies viduje.
Šis pasiūlymas yra gudri respublikonų derybų taktika ir manoma, kad demokratai anksčiau ar vėliau, vis tiek turės pritarti griežtam pasienio įstatymui, jei tik panorės toliau siųsti paramą Ukrainai.
Baltieji rūmai ir daugelis demokratų sąjungininkų perspėjo, kad nutraukus pagalbą Ukrainai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimėtų karą ir galėtų visiškai užvaldyti kaimyninės Ukrainos teritoriją.
Izraelis – naujausias amerikietiškos paramos recipientas, Ukrainai teks trauktis į antrą planą
Tačiau dabar JAV turi rūpintis ne tik situacija Ukrainoje, bet ir Izraelyje bei Gazos Ruože. Politikos apžvalgininkai pastebi, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje, Jungtinės Valstijos atsidūrė kryžkelėje: nori patenkinti vietinius rinkėjus bei atsižvelgti į vidaus problemas, tačiau kartu – nesirengia nusigręžti nuo tarptautinių įsipareigojimų ir interesų.
Spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ ataka ir paskui ją sekęs Izraelio karas Gazoje išryškino tai, ką žinomas JAV istorikas Paulas Kennedy vadina „imperiniu pertekliumi“. Tai situacija, kai šalies pasaulinės ambicijos išbandomos ribotų išteklių ir politinės valios fone[4]. Ši sąvoka dabar yra kaip niekada aktuali, nes JAV stengiasi palaikyti savo strateginius interesus skirtinguose regionuose, dalyvauti bene visuose konfliktuose bei sukurti vaizdinį, kad ji ir partneriai – tik laimi.
Dabartinė dviguba krizė vis dėlto parodo, kad JAV visuomenėje auga nepasitenkinimas valdžios dosnumu ir įsitraukimu į bene kiekvieną pasaulio konfliktą. Kartu, vis labiau pastebimas tampa ir politikų nesutarimas, ekonominis spaudimas.
Išryškėja ir JAV prioritetai. Daugiau nei metus Ukraina buvo vienas svarbiausių užsienio reikalų klausimų. Dabar šis titulas po truputį perleidžiamas yra Izraeliui; kaip yra sakęs pats J. Bidenas – svarbiausiai Amerikos investicijai Artimuosiuose Rytuose.
Šioje situacijoje pastebimas ir visuomenės nuotaikų pokytis. Tiek tarp JAV demokratų, tiek tarp respublikonų pastebimai sumažėjo parama Ukrainai: demokratų skaičius, teigiančių, kad Ukrainai toliau reikia tiekti ginklus, sumažėjo nuo 61 proc. iki 52 proc., o respublikonų – nuo 39 proc. iki 35 proc. Palyginimui, beveik trys ketvirtadaliai amerikiečių mano, kad JAV vyriausybei yra „gana svarbu“ arba „labai svarbu“ teikti karinę pagalbą Izraeliui kare su „Hamas“[5].
Politikos apžvalgininkai pastebi, kad skirtumas tarp JAV užsienio pagalbos Izraeliui ir Ukrainai pabrėžia strateginius prioritetus ir paprastą geopolitinį išskaičiavimą. Izraelis yra ilgametis JAV sąjungininkas Artimuosiuose Rytuose.
Prezidento J. Bideno pastarosiomis savaitėmis aibę kartų pakartota nepajudinama parama Izraeliui atitinka pusę amžiaus trukusią istorinę ir politinę Amerikos poziciją. Be to, JAV ir Izraelio santykius stiprina didelis karinės pagalbos paketas: 2016 m. sudarytas 10 metų susitarimas, pagal kurį metinėms dotacijoms skiriama 38 mlrd. dolerių. Ši karinė pagalba pabrėžia JAV ambicijas Artimuosiuose Rytuose.
Nors su Rusijos agresija kovojanti Ukraina pastaraisiais metais taip pat tapo viena iš svarbiausių valstybių Amerikai, tai veikiau yra susiję su strateginiu tikslu „nugesinti“ Rusijos ekspansionizmo idėjas, įkvėpti pasitikėjimo rytinėms NATO bloko valstybėms bei parodyti globalią lyderystę.
Skirtingo svarbos lygio JAV interesai Izraelyje ir Ukrainoje puikiai pastebimi šalies vidaus politikoje. JAV itin reta situacija, kai abi partijos sutaria kokiu klausimu. Respublikonai bei demokratai prieštarauja vieni kitiems ne tik dėl paramos Ukrainai, tačiau ir dėl migrantų politikos, ekonomikos, ginklų įstatymų, abortų.
Tačiau Izraelio paramos klausimu pavyko susitarti. 24 mlrd. JAV dolerių prašymas skirti daugiau pagalbos Ukrainai buvo atidėtas, o pagalba Izraeliui suteikiama greitai, ją remia abi partijos. Tai yra reikšmingas pokytis JAV politikoje bei didelis pavojaus signalas Ukrainai, kuri vis dar nežada sėsti prie derybų stalo su Rusija, tačiau kartu, nedemonstruoja reikšmingų pergalių mūšyje.
