Apie taiką su Rusija prabilo ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) išsakė prielaidą, kad taikos derybos tarp Kijevo ir Maskvos yra įmanomos. Visgi jis perspėjo, jog Rusijos pergalė antrus metus besitęsiančiame kariniame konflikte reikš, kad Europoje susiformavo nauja imperinė valstybė, kuri gali kelti pavojų tokioms šalims kaip Sakartvelas ir Kazachstanas.
Pasak E. Makrono, jeigu Rusijai pavyks laimėti, tai susiformavęs naujadaras ims kelti pavojų tiek aplinkinėms buvusioms TSRS respublikoms, tiek visam kontinentui.
„Nes akivaizdu, kad tai, ką Rusija šiuo metu daro Ukrainoje, yra imperializmas ir kolonializmas“, – pabrėžė Prancūzijos lyderis.
Jo nuomone, tai lemia, kad parama Ukrainai yra ne tik Prancūzijos, bet ir kitų valstybių pareiga. Tuo pat metu E. Makronas išsakė prielaidą, kad ukrainiečių kontrpuolimui kritiškai svarbus bus gruodžio mėnuo.
Prancūzijos prezidentas pripažino, kad įmanomos ir taikos derybos, tačiau akcentavo, jog kada ir kaip jos vyks, turi spręsti Ukraina.
Pasak E. Makrono, dar neatėjo tas momentas, kai Kijevui reikėtų sėsti prie derybų stalo. Visgi diena, kai įvyks sąžiningos bei geros derybos su Rusija, kurios pagaliau leis užbaigti konfliktą, jo nuomone, nebe už kalnų.
Siūlymai – konfliktą užbaigti prie derybų stalo – vis garsesni
E. Makronas – ne vienintelis, kuris užsiminė apie galimas taikos derybas. Vakaruose apie tai kalbama vis garsiau, nors Kijevas bet kokią derybų galimybę neigia. Nepaisant to ir Čekijos prezidentas Petras Pavelas (Petr Pavel) pareiškė, jog 2024 metais gali pasirodyti pirmieji taikaus konflikto sureguliavimo požymiai.
Čekų prezidento teigimu, laikas dirba Rusijos, turinčios didžiulę žmogiškųjų išteklių mobilizacijos bazę, naudai.
„Ateinančiais metais, tikėtina, pasirodys pirmieji požymiai, leidžiantys galvoti apie konflikto sureguliavimą taikiu būdu, kadangi įvykių eiga nesudaro pagrindo teigti, jog ukrainiečių pusė įgys karinį pranašumą“, – nurodė jis.
Į tai netruko sureaguoti Ukrainos URM vadovas Dmitrijus Kuleba, kuris patikino, kad jo šalis nenusiteikusi papulti į „derybų spąstus“. Jis priminė tiems, kurie „negali pasigirti gera atmintimi“, kad nuo 2014 iki 2022 metų Ukraina su Rusija derėjosi apie 200 kartų.
„Tie, kurie dabar teigia, kad Ukraina privalo derėtis su Rusija, arba yra blogai informuoti, arba suklaidinti, arba stoja į Rusijos pusę. Mes neturime patekti į šiuos spąstus ir nepateksime“, – rašė D. Kuleba tinkle „X“.
Televizijos kanalas NBC, remdamasis šaltiniais, lapkričio pradžioje pranešė, kad esą amerikiečių ir europiečių valdininkai tariasi su Ukrainos valdžia dėl taikos derybų su Rusija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad Vakarų šalys spaudžia jį tartis su Maskva dėl užimtų teritorijų, paneigė. Pasak ukrainiečių lyderio, jis nežino kas ir kam tai daro.
„Tikrai nebus taip, kad mes dabar sėstume su Rusija prie derybų stalo ir kažką jai atiduotume“, – pabrėžė V. Zelenskis lapkričio pradžioje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su EK vadove Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).
Pagrindine derybų sąlyga V. Zelenskis įvardina Rusijos kariuomenės pasitraukimą iš visų ukrainietiškų teritorijų.
Maskva atvirai „trolina“ Europos politikus
Europos diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas apie tai, kad Kijevas, bent jau artimiausiu metu, nebus pajėgus nugalėti Maskvos, tikriausia reiškia tai, jog „ES oficialiai pripažino pergalę Rusijai“. Tokią prielaidą savo „Telegram“ kanale išsakė oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zaharova.
Kiek anksčiau, Europos socialistų partijos kongrese kalbėjęs Ž. Borelis pareiškė, kad artimiausiu metu Ukraina nebus pajėgi nugalėti Rusijos.
„Ar teisingai supratau, kad taip ES oficialiai pripažino Rusiją laimėjus?“ – retoriškai teiravosi M. Zaharova. Ji taip pat priminė, kad dar 2022 metais taps pats Ž. Borelis teigė, jog konfliktas bus sprendžiamas tik mūšio lauke.
Tai, kad ukrainiečiams nepavyks įveikti rusų mūšio lauke, ne taip seniai teigė ir Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
