
Paveldėjimo teisė nustatoma pagal įstatyme numatytą eilę
Kai žmogus miršta, paveldėjimo klausimai tampa ne tik emocine, bet ir teisine našta artimiesiems. Lietuvos įstatymai numato aiškią paveldėjimo tvarką: pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, tačiau jeigu jų nėra, jie atsisako palikimo ar netenka teisės paveldėti, turtas gali atitekti valstybei.
Tokiais atvejais paveldėjimo procesas tampa griežtai reguliuojamas įstatymo, o galutinį rezultatą lemia ne artimųjų norai, o Civilinio kodekso nuostatos.
Advokatų kontoros „WALLESS“ partneris Evaldas Klimas aiškina, kad turtas po žmogaus mirties paveldimas pagal įstatymu nustatytą tvarką.[1]
„Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė“
Teisininkas taip pat pabrėžia, kad įvaikiai paveldėjimo procese prilyginami biologiniams vaikams, o įvaikio biologiniai tėvai ir jų giminaičiai neturi teisės paveldėti jo turto.
Turtas pereina valstybei, jei nėra įpėdinių ar jie atsisako palikimo
Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei. Tokiu atveju atitinkamos institucijos perima turto apskaitą ir pirmiausia privalo padengti palikėjo skolas.
Advokatas Renaldas Šileris aiškina, kad jei miręs asmuo neturėjo įstatyminių įpėdinių arba jie atsisakė priimti palikimą, visas turtas pereina valstybei.
Praktikoje tokios situacijos, kai nelieka nė penktos ar šeštos eilės giminaičių, yra retos, tačiau teoriškai jos įmanomos. Tada valstybė perima turtą pagal bešeimininkio turto taisykles.
Pasak advokatės Jurgitos Karvelės, valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems.
Be to, valstybė atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte, o privatūs įpėdiniai, priešingai, prisiima atsakomybę visu savo turtu, nebent priima palikimą pagal turto apyrašą.
Įpėdiniai turi tik tris mėnesius priimti palikimą
Pagal įstatymą, palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo artimojo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, galimybė jį atnaujinti lieka tik per teismą, pateikus svarbias priežastis.
Tai reiškia, kad laiku nesikreipus į notarą, paveldėjimo procedūros tampa sudėtingesnės ir gali pareikalauti papildomų teisminių veiksmų.
Teisininkė Luka Tamulionytė atkreipia dėmesį:
„Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai. Taigi, reikėtų nedelsti, kadangi laiku nepriėmus palikimo, palikėjai, faktiškai tvarkantys ir valdantys turtą, tokiu turtu negalėtų teisiškai disponuoti – jį parduoti, dovanoti, nuomoti ir pan.“
Kokiais atvejais visą palikimą gali gauti tik sutuoktinis?
Nors mirusiojo sutuoktinis nėra įtrauktas į jokias įstatyme nustatytas paveldėjimo eiles, tai nereiškia, kad jis lieka be teisių.
„Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, aiškina AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.[2]
Praktiškai tai reiškia, kad kai palikimas dalijamas su vaikais, sutuoktiniui priklauso viena ketvirtoji viso turto, jei vaikų yra ne daugiau kaip trys. Jei vaikų daugiau, visi įpėdiniai, kartu su sutuoktiniu, paveldi lygiomis dalimis.
Tuo tarpu jeigu kartu paveldi su antros eilės įpėdiniais, t. y. mirusiojo tėvais ar vaikaičiais, sutuoktiniui priklauso pusė viso palikimo. Jei nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių nėra arba jie atsisako palikimo, visas turtas pereina sutuoktiniui.
Testamentas suteikia galimybę turtą paskirstyti pagal savo valią
Jeigu žmogus nori, kad po jo mirties turtas atitektų ne įstatyme nustatyta tvarka, o konkrečiai jo paties pasirinktiems asmenims ar organizacijoms, tam būtinas testamentas.
„Tuo atveju, jeigu norima turtą palikti nukrypstant nuo įstatyme įtvirtintos eilės ir palikti turtą savo nuožiūra pasirinktam asmeniui, turėtų būti sudaromas testamentas,“ aiškina advokatas Renaldas Šileris.
Tokiu atveju turtą galima palikti tiek fiziniams asmenims – artimiesiems, draugams ar pažįstamiems – tiek juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar paramos fondams.
Advokatė Jurgita Karvelė pažymi, kad pastaraisiais metais žmonės vis dažniau planuoja, kas paveldės jų turtą. Dažnai tokie planai susiję su verslo perdavimu vaikams, bet pasitaiko ir atvejų, kai bevaikiai sutuoktiniai nusprendžia turtą skirti labdarai, paramos organizacijoms ar juos slaugiusiems asmenims.
Tačiau kartu svarbu nepamiršti, kad su turtu paveldimos ir skolos. Paveldėtojas negali pasirinkti priimti tik turto, o skolų atsisakyti, nes taip būtų pažeidžiami kreditorių interesai.
Jeigu palikėjo skolos neaiškios arba jų dydis nežinomas, rekomenduojama priimti palikimą pagal turto apyrašą, kurį sudaro antstolis. Tokiu atveju paveldėtojas atsako tik paveldėtu turtu ir neįsipareigoja savo asmeninėmis lėšomis.