Merės sūnaus kvitas atsidūrė vicemero dokumentuose
Į šiukšliadėžę išmesti degalų čekiai, svetimų žmonių banko kortelės ir merės sūnaus liudijimas teisme – tokių detalių nestinga Birštono vicemero Vyto Kederio „čekiukų“ byloje. Pirmadienį teisme paaiškėjo, kad tarp politiko savivaldybei pateiktų išlaidų dokumentų atsidūrė ir merės Nijolės Dirginčienės sūnaus Tado Dirginčiaus kortele apmokėtas kuro kvitas.
Alytaus apylinkės teisme liudijęs T. Dirginčius pasakojo, kad 2019 metais V. Kederys jo paprašė nupirkti kuro ir išsaugoti čekį. Pasak liudytojo, degalai buvo skirti bendruomeninei talkai Birštono vienkiemio parke, o už juos vicemeras vėliau atsiskaitė grynaisiais. T. Dirginčius teigė, kad tuo metu nekilo jokių įtarimų dėl tokio prašymo[1].
Tuo metu teisme apklausti ir kiti liudytojai iš Birštono bei Prienų rajonų tikino nežinantys, kaip jų vardu atliktų kuro pirkimų kvitai pateko į V. Kederio savivaldybei pateiktas išlaidų ataskaitas. Dalis jų sakė kvitus palikdavę degalinėse arba išmesdavę, todėl negalėjo paaiškinti, kaip šie dokumentai vėliau atsidūrė politiko apskaitoje.
Tyrime – dešimtys kortelių ir įtarimai dėl lėšų
Tarp apklaustųjų buvo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kurio kuro kvitas taip pat pateko į vicemero išlaidų dokumentus. Liudytojas teigė nepažįstantis Birštono tarybos narių ir manantis, kad galėjo būti pasinaudota degalinėje paliktu čekiu.
Prokuratūros duomenimis, V. Kederys kaltinamas 2019–2021 metais galimai klastojęs tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jose pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro bei interneto išlaidas. Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia nustačiusi, kad tokiu būdu galėjo būti neteisėtai gauta 1 239 eurai Birštono savivaldybės lėšų.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras anksčiau yra nurodęs, kad tyrimo metu nustatyta, jog kurui įsigyti buvo naudota net 20 skirtingų banko kortelių, nors tik dvi iš jų priklausė pačiam politikui. V. Kederys kaltės nepripažįsta ir teigia savivaldybei jau grąžinęs beveik 4 tūkst. eurų. Byla bus toliau nagrinėjama liepos pabaigoje, kai teismas apklaus likusius liudytojus.
Apskundė N. Dirginčienės išteisinimą
Įpusėjus vasariui Kauno apygardos prokuratūra apskundė Birštono merės N. Dirginčienės išteisinimą „čekiukų“ byloje ir nurodė siekianti, kad ji būtų pripažinta kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo bei dokumentų klastojimo[2].
Prokuroras Darius Valkavičius Lietuvos apeliaciniame teisme prašė skirti 10 tūkst. eurų baudą ir ketveriems metams atimti teisę eiti renkamas ar skiriamas pareigas savivaldybėse. Anot prokuratūros, tyrimo metu nustatyta aplinkybių, keliančių abejonių dėl deklaruotų kuro išlaidų pagrįstumo.
Bylos duomenimis, N. Dirginčienė galėjo nepagrįstai panaudoti daugiau nei 6,3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų, tačiau didžiąją dalį sumos jau yra grąžinusi. Prokuratūra taip pat nurodė, kad atsiskaitymams už kurą buvo naudojamos dešimtys skirtingų banko ir nuolaidų kortelių, tarp jų – merės artimųjų.
Vis dėlto Kauno apygardos teismas politikę buvo išteisinęs, pabrėžiant, kad savivaldybėje nebuvo aiškios tarybos narių išlaidų kontrolės sistemos, o po audito visos ginčijamos lėšos buvo grąžintos.
A. Visockis siekia Konstitucinio Teismo išaiškinimo
Tuo tarpu praėjusią savaitę Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant Marijampolės vicemero Artūro Visockio „čekiukų“ bylą, jo gynėjas paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Advokatas Giedrius Danėlius siekia, kad būtų įvertinta, ar tarybos narių išlaidų kompensavimo tvarka, nustatyta savivaldybių reglamentuose, neprieštarauja Konstitucijai[3].
Taip pat prašoma panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį, kuriuo A. Visockiui buvo skirta 5 tūkst. eurų bauda ir trejiems metams atimta teisė eiti renkamas ar skiriamas pareigas.
Gynyba taip pat kelia klausimą dėl skirtingos prokuratūros praktikos „čekiukų“ bylose. Anot advokato, vienais atvejais politikams keliamos baudžiamosios bylos, o kitais galimai nepagrįstai gautos lėšos išieškomos civiline tvarka. A. Visockis buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo – tyrimo duomenimis, jis į išlaidų ataskaitas buvo įtraukęs daugiau nei 20 kitų asmenų banko kortelėmis apmokėtus kuro pirkimus ir taip galėjo neteisėtai gauti apie 3,4 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Birštono „čekiukų“ byla?
Birštono „čekiukų“ byla yra tyrimas, susijęs su galimu savivaldybės lėšų pasisavinimu ir dokumentų klastojimu, kuriame dalyvauja vicemeras Vytautas Kederis.
Kokie įrodymai buvo pateikti teisme?
Teisme pateikti liudytojų parodymai, degalų čekiai ir banko kortelių naudojimo įrodymai, kurie rodo galimą lėšų neteisėtą gavimą.
Kokios bausmės gali grėsti politikams šioje byloje?
Politikams gali grėsti baudos, teisės eiti renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, o taip pat galimos baudžiamosios bylos.
Kokie yra pagrindiniai kaltinimai Birštono vicemerui?
Pagrindiniai kaltinimai yra tarybos nario išlaidų ataskaitų klastojimas ir neteisėtas lėšų gavimas.
Ką teigia Birštono merė Nijolė Dirginčienė?
Birštono merė N. Dirginčienė teigia, kad ji buvo išteisinusi, tačiau prokuratūra apskundė šį sprendimą ir siekia, kad ji būtų pripažinta kalta.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie Birštono vicemero bylą, apima svarbias detales ir yra aktualus vietos skaitytojams. Jame pateikiama informacija yra suprantama ir įdomi.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie teismo procesą ir tyrimą, remiasi liudytojų parodymais ir oficialiais dokumentais, todėl atitinka etikos standartus. Jame nėra akivaizdžių dezinformacijos ar manipuliacijos elementų.
Straipsnis aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja viešojo sektoriaus korupcijos atvejį, kuris gali turėti didelį poveikį visuomenės pasitikėjimui valdžios institucijomis. Be to, tema apie merės ir vicemero veiksmus yra svarbi vietos bendruomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie galimus korupcijos atvejus Birštono savivaldybėje, įskaitant merės šeimos nario dalyvavimą. Tai prisideda prie visuomenės informuotumo ir skaidrumo didinimo.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą ir emocinę įtampą, nes jis koncentruojasi į galimus korupcijos atvejus ir teisinius ginčus, nesuteikdamas pakankamai konteksto ar pozityvių aspektų.
