Konservatoriai į aukštus postus vėl prastumia savus
Praėjusią savaitę žiniasklaidą pasiekė žinia, kad Lietuvos oro uostų (LOU) generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti atranką laimėjęs Simonas Bartkus, iki šiol dirbęs „Girteka Logistics“ marketingo ir komunikacijos vadovu[1].
Pasirodžius šiai informacijai, suskubta domėtis ankstesnėmis šio asmens karjeros stotelėmis ir galimais ryšiais, garantavusiais tokios svarbos pareigas. Tuomet paaiškėjo, kad 2009 m. S. Bartkus vadovavo Vilniaus oro uosto Aviacijos paslaugų skyriui, 2010–2013 m. – Komercijos departamentui.
2013–2020 m. jis buvo skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ komercijos direktorius, vėliau vadovavo UAB „Small Planet Airlines“ bei „ch-aviation“ rinkodaros departamentams.
2019–2023 m. jis buvo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros valdybos narys, o nuo 2021 m. S. Bartkus ėjo „Girteka“ grupės rinkodaros ir komunikacijos direktoriaus pareigas.
Nors šis specialistas yra sukaupęs ne vienerius metus vadovavimo patirties ir turi žinių aviacijos bei transporto srityse, jo karjeros permainos papildomo dėmesio sulaukė dėl jo šeimos ryšių su valdančiaisiais konservatoriais, kurie jau ne vienerius metus garsėja nepotizmu.
Praeities karjeros stotelės veda link konservatorių partijos
S. Bartkaus ryšiai su aukščiausiu šalies valdžios sluoksniu yra gana painūs. Šiandien yra žinoma, kad dar 2018 m. pabaigoje jis, kaip tuometis „Small Planet Airlines“ direktorius, kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti įmonei bankroto bylą[2].
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus įsakymu anksčiau buvo sustabdyta bendrovės licencija vykdyti oro susisiekimą, o „Small Planet Airlines“, negalėdama vykdyti skrydžių veiklos, negavo jokių pajamų.
Kadangi bendrovei nepavyko įtikinti teismo, kad ji gali atsigauti, teismas nesutiko kelti restruktūrizacijos bylos, o Vilniaus apygardos teismas net viešai pareiškė, kad kai kurių bendrovės pateiktų dokumentų neįmanoma vertinti kaip dokumentų – jie buvo tokie neaiškūs.
Nors nesėkmingi verslo ėjimai nėra toks jau retas augančio profesionalo karjeros įrašas, šiuo atveju įdomi yra sąsaja tarp S. Bartkaus „Small Planet Airlines“ ir konservatoriams atvirai palankaus žurnalisto bei visuomenininko Andriaus Tapino.
Pasirodo, dar 2016 m. A. Tapino įkurtos internetinės „Laisvės TV“ partneriais tapo ta pati oro skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“[3]. Tuomet A. Tapinas net skelbė, kad internetinės „Laisvės TV“ laidas bus greitu metu galima stebėti „Small Planet Airlines“ skrydžių metu, o ir vėliau jo televizija galimai buvo pasitelkiama Bartkų šeimos tikslais.
Bartkų šeima siejama su Ūkio banko ir „Snoro“ bankrutavimu
O Bartkų šeimos sąsajos su konservatoriais yra žymiai akivaizdesnės. Naujuoju Lietuvos oro uostų (LOU) generaliniu direktoriumi patapęs S. Bartkus yra ilgamečio Šiaulių miesto politiko Jono Bartkaus sūnus.
J. Bartkus nuo 2001 m. yra konservatorių narys, 2000-2005 m. jis buvo akcinės bendrovės Šiaulių bankas Kompiuterizavimo skyriaus viršininkas, nuo 2005 m. Šiaulių banko Verslo plėtros tarnybos vadovas, banko valdybos narys, vėliau – ir banko administracijos vadovo pavaduotojas[4].
Tokios pareigos jam sukrovė nemenkus turtus. Remiantis naujausiais duomenimis, iš 31 Šiaulių miesto tarybos nario turtingiausias yra būtent konservatorius J. Bartkus: jo šeimos turto vertė perkopė milijoną eurų ir dabar siekia 1 027 935 eurus. Pakalbintas apie tokius turtus, J. Bartkus labai stebisi ir teigia, kad tokį jo turtą lėmė Šiaulių banko akcijų vertė[5].
Tačiau J. Bartkus Šiaulių miesto taryboje išsiskiria ne tik turtais, tačiau ir savo ryšiais. Savivaldos opozicijoje esantis J. Bartkus negaili kritikos Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui, o prieš pastarąjį nukreiptos retorikos nestinga ir jau anksčiau minėtoje A. Tapino „Laisvės TV“ bei kitose masinėse žiniasklaidos platformose, įprastai palankiose valdantiesiems konservatoriams.
Tačiau Bartkų šeimos ryšiai su konservatoriais tuo neapsiriboja. Grįžkime atgal į praeitį. Po itin plačiai nuskambėjusio ir Lietuvą sukrėtusio „Snoro“ bankroto, nerimą Lietuvos bankui toliau kėlė du likę lietuviški bankai: Ūkio bankas (ŪB) ir Šiaulių bankas (ŠB).
Jų finansinė padėtis buvo prasta, todėl siekta juos sujungti bei parduoti juos Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankui (ERVB)[6]. Tačiau kilus įvairiems trukdžiams, Ūkio bankui buvo paskelbtas moratoriumas, o jo turtą nuspręsta perduoti Šiaulių bankui, kurio aukščiausiuose valdžios sluoksniuose sukosi J. Bartkus.
Šioje situacijoje daug klausimų kelia tai, kad tuometinė Šiaulių banko finansinė būklė buvo prasta, priežiūros ataskaitoje buvo konstatuota daug trūkumų grupuojant ir vertinant paskolas. Tačiau Lietuvos banko valdyba ataskaitą ignoravo, o Lietuvoje lankantis ERVB delegacijai, galutinai buvo sutarta, koks Ūkio banko turtas ir kokiomis kainomis bus perleistas Šiaulių bankui.
Dėl bankų žlugimo kaltinama ir I. Šimonytė, ir A. Kubilius
Čia būtina paminėti ne tik Šiaulių ir Ūkio bankus, bet ir „Snoro“ situaciją, ir, žinoma, tai, kaip su tuo yra siejami konservatoriai. Juk dalis visuomenės jau aibę metų kalba apie tai, kad dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti įtakingiausi konservatoriai specialiai subankrotino „Snoro“ banką.
2009 metais Lietuva, kaip ir likęs pasaulis, kentėjo dėl finansinės krizės. Šalies BVP mažėjo, biudžetas tuštėjo ir nieko kito nebeliko, tik pradėti kalbas apie neišvengiamą skolinimasi. Vis dėlto, čia tuometė vyriausybė žengė žingsnį, kuris yra aštriai kritikuojamas iki šių dienų. Nors buvo galimybė skolintis už pigiau iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Lietuva pasiskolino brangiau iš privačių skandinaviškų b bankų. Šiandien dalis šį skolinimąsi laiko skandinaviškų bankų afera, kurioje dalyvavo konservatoriai[7].
Manoma, kad būtent dėl šių bankų gerovės buvo siekiama sužlugdyti „Snoro“ banką. Anuomet I. Šimonytė įtikinėjo visuomenę, jog „Snoro“ bankrotas yra pats pigiausias variantas susitvarkyti su šia krize, tačiau ne visi buvo tokie užtikrinti.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko valdybos narys (2004 m. – 2013 m.) Vaidievutis Ipolitas Geralavičius 2019 m. „Kauno dienai“ teigė, kad užsienio ekspertų rekomendacija nebuvo bankrotas: neva pirmiausia buvo kalbama apie banko skaidymą į gerąjį ir blogąjį, o bankrotas buvo įrašytas gale, jei daugiau geresnių situacijos sprendimų būdų nebūtų.
Atsižvelgiant į tokias praeities situacijas, konservatorių „indėlis“ Lietuvos bankų padangėje atrodo akivaizdus. „Snoro“ krizė padėjo pagrindus ir Ūkio banko žlugimui, kuris galiausiai lėmė reikšmingą pergalę Šiaulių bankui. O būtent čia ne vienerius metus sukosi J. Bartkus, ištikimas konservatorius, kurio ištikimybe dabar, regis, naudojasi ir jo sūnus, galintis džiaugtis itin patraukliomis pareigomis.
Įžūlaus nepotizmo pavyzdžiai – konservatorių vizitinė kortelė
Kita vertus, stebėtis dabar lyg ir nebereikia. Juk konservatorių aplinkos asmenų nepotizmas nieko nebestebina – savus žmones jie kaišioja visur, kur tik gali. Štai, pernai Vilniuje atidarytai Australijos vyriausybinei prekybos ir investicijų agentūrai atstovauja Vyriausybės kanclerės pirmojo pavaduotojo Rolando Kriščiūno sutuoktinė Živilė Kriščiūnė.
Į viešumą iškilus šiai situacijai, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė tik patvirtino faktą, kad iš tiesų žino, jog Ž.Kriščiūnė laimėjo atranką, bet esą nei Vyriausybė, nei vicekancleris R.Kriščiūnas tam neturėjo jokios įtakos. O ir pati Ž. Kriščiūnė apie tai kalbėti, regis, nenorėjo: sužinoti apie pasikeitusias moters pareigas buvo galima tik iš jos asmeninės „LinkedIn“ paskyros.
Praėjusiais metais konservatoriai kritikos dėl savų asmenų skyrimo į įtakingus postus sulaukė ir daugiau. Tai įvyko tuomet, kai šalies prezidentas Gitanas Nausėda suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadorei Italijoje Daliai Kreivienei. Ji yra energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinė.
Dėl tokios akivaizdžio nepotizmo apraiškos opozicija negailėjo kritikos ir teigė, kad D. Kreivienės skyrimas į aukšto rango diplomatinę tarnybą nėra tinkamas, buvo prisimintas ir anksčiau plačiai aptartas terminas „politinis atšalimas“.
Vis dėlto, pati Užsienio reikalų ministerija (URM) tuomet tikino, kad interesų konflikto negali būti, nes tarp ministro ir ambasadorės pareigybių nėra jokio pavaldumo, šalies vadovo atstovai patikino, kad prezidentui nekyla abejonių dėl D. Kreivienės skyrimo į pareigas.
Jei to būtų negana, šių metų pavasarį žiniasklaidą pasiekė informacija apie tai, kad žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pavaduotojas Rokas Petrašiūnas užsiėmė prekyba įtakingais postais ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovui Aleksandrui Mazikevičiui siūlė ypač aukštas pareigas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Tokia žinia pasirodė po jau ne vieną mėnesį sklandžiusių gandų, jog žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovai nesutaria. Negana to, paaiškėjo, kad interesų iš agentūros patraukti A. Mazikevičių ministras K. Navickas galėjo nestokoti ne tik dėl asmeninės nesantaikos, tačiau ir dėl partinių sumetimų.
Žemės ūkio ministras yra konservatorius, o jau kurį laiką Lietuvos politiniuose užkulisiuose sklandė gandai, kad į Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo postą ambicingai taikosi ne kas kitas, o šiuo metu Teisės departamentui vadovaujantis Audrius Skaistys. Tie, kuriems ši pavardė pasirodė girdėta, neturėtų nustebti. A. Skaistys yra dabartinės finansų ministrės Gintarės Skaistės, taip pat konservatorės, sutuoktinis
