Milijoninės investicijos į modernius vandens skaitiklius duoda prieštaringų rezultatų
Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristatė savo 10-ies metų strategiją, kurioje – išmanaus miesto kūrimas, visame tinkle diegiant ultragarsinius vandens skaitiklius[1].
Kaip skelbia „Vilniaus vandenys“ numatoma, jog investicijos į infrastruktūrą, vandentiekio skaitmenizavimą ir plėtrą iki 2033 m. viršys 600 mln. eurų. Tokiomis investicijomis įmonė siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutralia[2].
O kaip vienas labiausiai pastebimų tokių grandiozinių planų rezultatų yra vandens skaitiklių keitimas. Mechaniniai skaitikliai jau kuris laikas yra keičiami moderniais ir itin išmaniais.
Dabar „Vilniaus vandenys“ šių pokyčių apsukas didina dar labiau. Skelbiama, kad modernūs ultragarsiniai skaitikliai pagelbės ir vartotojams.
Teigiama, kad jie neva itin tiksliai surenka, apdoroja ir perduoda vandens suvartojimo duomenis, o patiems gyventojams ir įmonėms nereikės kas mėnesį deklaruoti vandens suvartojimo rodmenų, vartotojai patys galės kasdien sekti vandens suvartojimą.
Be to, sistema leis identifikuoti vandens nuotėkius būstuose, daugiabučių tinkluose ir miesto vandentiekio sistemoje.
„Tai padės užkardyti rimtas avarijas ir nuostolius dėl sugadinto turto. Skaitikliai ypač tikslūs, todėl kiekvienas vartotojas mokės tiksliai už tą vandens kiekį, kuris suvartotas namų ūkyje ar įmonėje – nei daugiau, nei mažiau. Tai leis visiems mums tvariau vartoti vandenį, išvengti išteklių švaistymo ir dėl jo patiriamų nuostolių“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.
Bendrovės skaičiavimais, dėl nedrausmingai vykdomos vandens apskaitos, sukčiavimų ar piktnaudžiavimų, taip pat avarijų tinkluose, kasmet patiriamas nuo kelių iki keliasdešimt proc. siekiantis vandens nuostolis, tad modernizacija padės kovoti ir su šia problema, kuri pinigine išraiška sudaro daugiau nei 1 mln. eurų per metus.
Skelbiama, kad sutaupyti dar daugiau gali pavykti atsisakius kas mėnesį vykdomų skaitiklių rodmenų patikrų, kurių kas mėnesį įvykdoma maždaug 11000. Jų atsisakius, per metus būtų sutaupoma per 400 000 eurų. O per 10 metų, kai išmanaus vandentiekio projektas bus galutinai įgyvendintas – beveik 4 mln. eurų.
Sutaupytas lėšas „Vilniaus vandenys“ planuoja panaudoti infrastruktūros plėtrai, modernizavimui, tvarumo ir aplinką tausojančių projektų vystymui.
Tačiau toks idealistiškai skambantis planas neramina dalį visuomenės, kuri klausia, ar už atnaujinamus skaitiklius jiems patiems galiausiai teks ypač brangiai susimokėti iš savo kišenės. Juk būtent taip, regis, nutiko, keičiant elektros skaitiklius.
Pasitikime mokslu, dabar teks aklai pasitikėti ir technologijomis
„Vilniaus vandenys“ skelbia, kad vandentiekio tinklo skaitmenizavimo projektas bus baigtas iki 2030 m., bendros investicijos sieks 39,4 mln. eurų.
Jo metu bus pakeista 350 tūkst. skaitiklių. Jau 2023 m. buvo įdiegta beveik 80 tūkstančių skaitiklių, o pirminis proceso etapas prasidėjo 2022 m.
Šiame procese nestinga intriguojančių technologinių naujovių. Dar 2022 m., pradėjus diegti naujus skaitiklius, buvo pranešta, kad „Vilniaus vandenims“ skaitiklius tieks Lietuvoje veikianti įmonė „Axioma Metering“. Tuomet teigta, kad išmanieji ultragarsiniai šalto vandens skaitikliai yra sertifikuoti, atitinka visus europinius standartus ir yra itin tikslūs[3].
„Lietuvoje mūsų kuriami ir gaminami ultragarsiniai vandens skaitikliai šimtais tūkstančių yra montuojami Vakarų Europoje, Artimuosiuose rytuose ir net tokiose tolimose šalyse kaip Čilė ar Australija, kur padeda reikšmingai mažinti vandens švaistymą. Džiaugiamės, kad Vilnius taip pat stoja į modernių ir socialiai atsakingų pasaulio miestų gretas. Naudodamiesi sukaupta ilgamete tarptautine patirtimi, šią technologiją padėsime sklandžiai įdarbinti Lietuvos gyventojų naudai“, – teigė „Axioma Metering“ vadovas Ignas Vosylius.
Šis ultragarsinis vandens skaitiklis skirtas suvartoto šalto ir karšto vandens kiekio apskaitai namų ūkiuose, daugiabučiuose bei pramoninės paskirties pastatuose. Jis veikia su integruota ultragarsine technologija, yra maitinamas vidine baterija arba išoriniu maitinimo šaltiniu. Baterijos veikimo trukmė 10–12 metų.
Jei tokio technologinio pažangumo būtų negana, diegiant išmaniuosius apskaitos prietaisus šuliniuose ir daugiabučių įvaduose „Bitė Lietuva“ įdiegė realiai veikiančią siaurajuosčio daiktų interneto technologiją[4].
Tai yra specifinis daiktų interneto ryšys, kuris gali tiekti internetą ten, kur anksčiau to užtikrinti su 3G ar 4G ryšiu nebuvo įmanoma: daugiabučių rūsiuose, šuliniuose, po žeme ir t. t.
Naujus skaitiklius finansuos išaugusios sąskaitos?
Tačiau atnaujinant technologijas ir diegiant modernius, išmanius skaitiklius, ne viskas yra taip gražu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tą rodo šalies gyventojų patirtys po to, kai jiems jau buvo pakeisti elektros skaitikliai.
Tuomet paaiškėjo, kad gana dažnai nutinka taip, kad gyventojams yra įmontuojami jau sugedę skaitikliai, kurie prisuka elektros tiek, kad žmogus nežino, už ką jam tenka mokėti.
Dar praėjusių metų pabaigoje rašėme, jog gyventojai skundžiasi, kad tokios situacijos dažnos, o ieškoti bendro sutarimo su ESO yra gana sudėtinga – reakcija menka.
Pavyzdžiui, vienas feisbuko vartotojas socialiniame tinkle skundėsi, kad Lietuvoje nebuvo nuo vasaros iki gruodžio 15d. Rugsėjį ir spalį jo namas suvartojo po 80kw į mėnesį, bet spalio gale pakeitus skaitiklį, šis prisuko jau 350 kw už lapkritį, nors namas negyvenamas, beveik visame name elektra yra atjungta.
Pilietis skundėsi, kad jam atėjo didžiulė sąskaitą, buvo kreiptasi į ESO, tačiau atvažiavus ESO inžinieriui, jis tik patikrino skaitklius, pasakė kad viskas yra gerai, pareiškė, kad rodoma tinklo apkrova. Jau vėliau, dviems dienoms atjungus elektrą visame name net ir per šį laiką skaitiklis sugebėjo prisukti dar 35 kw.
Vos pradėjus diegti naujus skaitiklius, apie tai, kad jų keitimas gali smarkiai atsirūgti vartotojams prakalbo ir poetė Ilzė Butkutė.
Moteris teigė, kad jos sodyboje įprastą skaitiklį pakeitus į naująjį, už vieną mėnesį ji gavo beveik 18 000 eurų siekiančią sąskaitą, nors prieš tai už elektrą mokėdavo vos po keliolika eurų per mėnesį ir neturėjo jokių skolų.
Po šio I. Butkutės pasisakymo atsiliepė daug kitų žmonių, kuriuos ištiko panaši lemtis. Vieni gavo kelių šimtų ar kelių tūkstančių eurų sąskaitas, kiti sužinojo, kad yra skolingi net tokias rekordines sumas kaip 20 000 ar 24 000 eurų.
Bene visi skundėsi panašia tvarka: esą iki tol tvarkingai mokėjo mokesčius ir skolų neturėjo, o staiga gavo milžinišką sąskaitą.
ESO tuomet aiškino, kad nurašius teisingus duomenis, matomas realus suvartojimas, už kurį žmonės galbūt nemokėjo kelis mėnesius ar net kelerius metus, tad tai, kad jie gavo tokias didžiules sąskaitas yra ne kas kitas, bet jų pačių aplaidumas.
O jei šių trikdžių būtų negana, vis daugiau žmonių piktinasi ir dėl ESO savivalės. Gyventojai skundžiasi, kad ESO vykdant projektą, kurio metu seno modelio elektros skaitikliai keičiami į modernius, išmaniuosius skaitiklius, jei skaitiklis yra ne viduje, o lauke, su elektros vartotoju tokio keitimo net nesuderina.
Tai reiškia, kad skaitiklis pakeičiamas vartotojui net nežinant; derinamas skaitiklių keitimas tik su tais vartotojais, kurių skaitikliai yra patalpų viduje.
ESO sako, kad kiekvienas klientas, kurio objekte esamas skaitiklis įrengtas viduje, yra informuotas asmeniškai trumpąją SMS žinute ir / ar el. paštu, yra kviečiamas prisijungti prie ESO savitarnos, kurioje mato suplanuotus skaitiklių keitimo darbus. Vis dėlto, kai darbai atliekami greičiau nei planuota, vartotojai informuojami skambinant jiems tą pačią dieną, tad jiems atostogaujant, dirbant ar neatsiliepiant į skambutį, skaitiklis, regis, pakeičiamas be jų žinios.
Piliečiai sako, kad darbai nedalyvaujant vartotojui gali būti atlikti tik tada, kai skaitiklis yra įrengtas ne vartotojui priklausančioje teritorijoje. Kitu atveju, derinimas yra privalomas, o tokia savivalė negali būti priimtina ir pateisinama.
Kol kas, tokių istorijų keičiant vandens skaitiklius nepasirodė, tačiau jau yra kitų problemų. Pernai pasirodė žinia, kad Vilniuje pakeitus vandens skaitiklį, gyventojai tiesiog negali patys pamatyti rodmenų. Skaitiklį „Vilniaus vandenų“ meistras įstatė atsuktą į šoną beveik grindų lygyje prie pat kambario sienos[5].
Taigi, išmanusis, technologiškai pažangus skaitiklis sumontuotas taip, kad jo rodmenis pasižiūrėti galima nebent atsigulus ant grindų prie pat sienos, žiūrint į skaitiklį iš šono. Tiesa, ir tokiu atveju susiduriama su problemomis. Skaitiklis įstatytas atbulai, tad skaičiai matomi atvirkščiai: vietoje 9 – 6, vietoje 6 – 9 ir t. t. Toks yra Lietuvos sistemų modernėjimas ir atsinaujinimas.
