Lietuvos didmiesčiai – tarp problematiškiausių Europos narkotikų vartojimo taškų
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) kartu su Europos vandens nuotekų tyrimų grupe (angl. The Sewage Analysis Core Group Europe – SCORE) paskelbė naujausius Europos miestų nuotekų tyrimų rezultatus. Šie rezultatai atskleidė Europos gyventojų, gyvenančių net 104 skirtinguose Europos miestuose, asmenų narkotikų vartojimo įpročius[1].
Tarp tirtų miestų buvo ir Lietuvos didmiesčiai: Vilnius, Kaunas bei Klaipėda. EMCDDA ir SCORE duomenys atskleidė, kad 2022 m. kokaino vartojimas Kaune išaugo net 72 proc. ir buvo didžiausias visoje šalyje. Palyginimui, Klaipėdoje buvo pastebimas kokaino vartojimo sumažėjimas, lyginant su ankstesniais metais, o Vilniuje situacija išliko tokia pati.
2022 m. MDMA vartojimas Kaune ir Klaipėdoje nepakito, tačiau Vilniuje buvo pastebėtas 1,5 karto vartojimo padidėjimas. Dėl to 2022 m. Vilnius pateko į Europos miestų Top-20 pagal MDMA likučių koncentraciją miesto nuotekose ir užėmė 13-ą vietą tarp kitų Europos miestų.
Atsižvelgiant į amfetamino likučių koncentraciją, nustatyta, kad Kaune šios medžiagos vartojimas padidėjo beveik tris kartus. Tai reiškia, kad Kaunas yra 11-oje pozicijoje tarp visų 104 tirtų Europos miestų. Vilniuje amfetamino likučių koncentracija augo neženkliai, o Klaipėdoje buvo pastebėtas akivaizdus sumažėjimas.
Tuo tarpu 2022 m. metamfetamino likučių koncentracijos Lietuvos miestų nuotekose sumažėjo, palyginus su 2021 m. Vilniuje šios medžiagos koncentracija sumažėjo 4 kartus, Kaune – 2, o Klaipėdoje – beveik 5 kartus.
Įvertinus bendrus šio tyrimo duomenis pastebima, kad narkotikų vartojimo mastai Lietuvoje auga. Bent kartą gyvenime narkotinių medžiagų Lietuvoje yra bandę 14,1 proc. šalies gyventojų. 2017 m. šis rodiklis siekė 11,5 proc[2].
Nors narkomanijos mastai plinta, NTAKD palaiko narkotikų dekriminalizavimo įstatymą
Tačiau nepaisant tokų gasdinančių rodiklių, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) teigia, kad palaiko Laisvės partijos iniciatyvą dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą. Šiuo metu už disponavimą mažu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Tuo tarpu „laisviečiai“ siekia, kad atsakomybė už neteisėtą nedidelio kiekio kanapių, kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo platinti, būtų numatyta tik Administracinių nusižengimų kodekse.
NTAKD vadovės Gražinos Belian teigimu, departamentas palaiko iniciatyvą dekriminalizuoti mažą kiekį narkotinių medžiagų. Tokios pozicijos laikomasi atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 metų, kada administracinė atsakomybė buvo pakeista baudžiamąja atsakomybe, auklėjimo efekto, kokio buvo tikimasi, ši priemonė nedavė[3].
Tačiau dėl šio projekto Seime, ekspertų gretose ir visuomenėje verda aistros. Dar 2021 m. rudenį Seimas atmetė iniciatyvą dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo už visų rūšių narkotinių medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo jas platinti.
Praėjusį gruodį į Seimo darbotvarkę mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo projektui sugrįžus, prieš jį balsavo ne tik opozicijos nariai, bet ir dalis valdančiųjų. „Už“ narkotikų dekriminalizavimo projektą balsavo 63 Seimo nariai, „prieš“ buvo 60 parlamentarų, o dar 2 susilaikė.
Anksčiau prieš kanapių dekriminalizavimą pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Tokią poziciją jis argumentavo tuo, kad įstatymą norima priimti skubiai, nors šiuo metu vis dar nėra pasirūpinta mažamečių edukacija šiuo klausimu.
Tuo tarpu šiais metais atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 82 proc. gyventojų yra linkę pritarti, kad visi narkotikai yra blogis, tačiau pusė respondentų mano, kad narkotikų vartojimas neturėtų būti sprendžiamas baudžiamosios teisės priemonėmis[4].
23 proc. Lietuvos piliečių buvo linkę pritarti, kad kanapių vartojimas laisvalaikio tikslais turėtų būti legalus. Dažniau kanapių legalizavimui būtų linkę pritarti vyrai, miesto gyventojai iki 34 metų.
Tiesa, narkotikų dekriminalizavimo įstatymo tema lietuviams nėra išskirtinai aktuali. Narkotikų dekriminalizavimo klausimu domisi tik 16 proc. šalies gyventojų, o daugiau kaip penktadalis šia tema nesidomi visiškai.
Stumiant narkotikų dekriminalizavimą prekeiviai drąsiai keliasi į internetą
Pastaruoju metu žiniasklaidoje masiškai plintant itin liūdnoms istorijos apie sparčiai augantį narkotikų vartojimą moksleivių tarpe ir neretai, liūdnas to pasekmes jaunuolių ir jau net vaikų sveikatai ar net gyvybei, Laisvės partija planų dekriminalizuoti narkotines medžiagas neatsisako.
Dėl tokios politikų pozicijos, vis drąsiau jaučiasi ir patys narkotikų prekeiviai, kurie prisitaikydami prie šiuolaikinio jaunimo įpročių, savo „prekes“ jau nevaržomai ima siūlyti internete.
Kaip pažymi visuomenininkas Algimantas Rusteika, narkotinių medžiagų prekyba internete atskleidžia tai, kaip vis prieinamesnė narkotikų sklaida tampa jaunimo aplinkoje ir net mokyklose.
„Pardavėjai vis mažiau slapstosi. „Telegram“ kanale yra atviras kanalas, kur prieiga visiems žinantiems jo adresą laisva, galima rasti daugybę viešų skelbimų narkotikams pirkti ir pristatyti į bet kurią vietą Lietuvoje. Įdedamos nuotraukos, kainos, nurodomos dozės“, – feisbuke rašo A. Rusteika[5].
A. Rusteika teigia, kad apie vieną iš „Telegram“ kanalų, kuriame viešai ir atvirai prekiaujama narkotikais, jis jau pranešė policijai, šis pranešimas buvo užregistruotas, tačiau kanalas iki šiol yra prieinamas visiems ir vis dar nevaržomai veikia.
Narkotikų dekriminalizavimas JAV sukėlė didžiulį narkotinių medžiagų vartojimo šuolį
Tuo tarpu už Atlanto, JAV dalyje teritorijų kai kurios narkotinės medžiagos yra dekriminalizuotos jau ne vienerius metus. Tačiau toks žingsnis turėjo liūdnų pasekmių: pastebėtas akivaizdus narkotikų vartojimo išaugimas.
Paskutinėje organizacijos „Protingas požiūris į marihuaną“ išleistoje ataskaitoje teigiama, kad marihuanos vartojimo rodikliai valstijoje, kur ši narkotinė medžiaga yra legalizuota, pasiekė rekordines aukštumas. Skelbiama, kad kasdienis marihuanos vartojimas pasiekė aukščiausią kada nors anksčiau fiksuotą lygį tarp jaunų, 19-30 metų amžiaus asmenų. Negana to, nuo 1991 m., 8, 10 ir 12 klasių moksleivių, kurie kasdien vartojo marihuaną, procentinė dalis išaugo daugiau nei tris kartus[6].
Dėl išaugusio marihuanos vartojimo vis daugiau asmenų susiduria ir su sveikatos problemomis, tai ypač pastebima atsižvelgiant į nepilnamečių asmenų grupę. 2021 m. daugiau nei 70 000 jaunesnių nei 18 metų žmonių po marihuanos vartojimo apsilankė skubios pagalbos skyriuose.
Negana to, apsvaigę asmenys kelia pavojų ne tik sau, tačiau ir kitiems. 2021 m. net 10,67 mln. JAV gyventojų prisipažino vairavę apsvaigę nuo marihuanos; iš jų net 1,36 mln. buvo 16-20 metų amžiaus. Nepilnamečių, apsvaigusių nuo marihuanos, kelyje buvo net 2,41 karto daugiau nei apsvaigusių nuo alkoholio.
Dėl fentanilio JAV kasmet miršta net vaikai
O Amerikoje opia problema tapo ne tik nevaržomas marihuanos vartojimas, tačiau ir dar pavojingesnis narkotikas – fentanilis. Viename naujausių šalyje atliktų tyrimų ataskaitoje teigiama, kad nuo šio sintetinio opioido kasmet miršta vis daugiau JAV vaikų: 2013-2021 m. vaikų mirčių nuo fentanilio skaičius padaugėjo daugiau nei 30 kartų[7].
Beveik pusė šių mirčių, kurių buvo galima išvengti, įvyko namuose, dauguma jų buvo laikomos netyčinėmis. Dažnu atveju mirę paaugliai ir vaikai, manoma, nežinojo, kad jų vartojami narkotikai yra užteršti fentaniliu, o labai maži vaikai galėjo netyčia praryti tėvų vartojamus narkotikus.
Tuo tarpu JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention), anksčiau paskelbė, kad mirčių nuo fentanilio perdozavimo Jungtinėse Valstijose vos per penkerius metus padaugėjo net 279 proc. Mirčių rekordas buvo sumuštas tiek 2020 m., tiek ir 2021 m., o ekspertai mano, kad tam įtaką padarė COVID-19 pandemija.
