Parlamentarai pirmiausiai „užsikepė“ legalizuoti kanapes, o po to pradėjo galvoti, ką su tuo daryti
Šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisakė prieš nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą ir mano, jog valdantieji, norintys liberalizuoti narkotikus, pradeda ne nuo to „galo“. Legalizuoti kanapes užsimoję politikai užuot pirmiausiai pasirūpinę mažamečių edukacija, imasi kanapes padaryti prieinamomis ir teigia, kad toks jų sprendimas padės užkardyti kelią narkotinių medžiagų vartojimui Lietuvoje.
Prezidentas pareiškė šiuo metu nepalaikantis mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo Lietuvoje projekto, kadangi, jo įsitikinimu, dabar ir taip pralaimime kovą su narkotikų plitimu mūsų mokyklose bei tarp jaunų žmonių, kurie yra šalies ateitis[2].
G. Nausėdą nustebino liberalizuoti kanapes užsimojusių politikų veiksmų eiliškumas, kai pirmiausiai norima uždegti žalią šviesą nevaržomam vartojimui, o tik po to pasirūpinti vaikų ir jaunuolių edukacija.
„Pasakymas, kad mes čia truputėlį liberalizuokime, o po to užsiimsime edukacija, švietimu ir įvairiausiais projektais, manęs neįtikina. Mes sukeičiame viską vietomis, aš manau, kad mes pirmiausia edukuokime ir pasiekime, kad ši bloga neigiama tendencija būtų sustabdyta, o tada jau kalbėkime apie įstatymines iniciatyvas“, – teigė G. Nausėda[2].
Teisėsaugos institucijos laikosi pozicijos, kad net ir menki rezultatai yra svarbūs
Tuo tarpu generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas teigė, kad kai kuriuos jaunus žmones nuo narkotikų vartojimo atbaido vien tai, kad policijos pareigūnams juos „pagavus“, jie būtų sulaikomi su tam tikromis narkotinėmis medžiagomis, o vėliau tėvai pagal laidavimą sutiktų prisiimti jų priežiūrą ir tokiu atveju nusižengę jaunuoliai būtų atleidžiami nuo atsakomybės[4].
G. Ivanauskas svarstydamas, gerai tai ar blogai, pabrėžė, kad jeigu nors keli procentai jaunimo tokiu būdu yra atgrasomi nuo tolimesnio vartojimo, jo nuomone, tai jau yra gerai.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad baudžiamajame kodekse yra įtvirtinta atitinkama norma, numatanti, kad asmeniui, kuris padeda atskleisti organizuoto nusikaltimo veikas, jeigu jis pats nėra dalyvavęs nužudyme ar pats nėra organizuotos grupės vadovas, jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės.
Pasak G. Ivanausko, natūralu, kad teisėsauga kaip institucija turi turėti tam tikrus instrumentus kaip kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Tačiau jaunimo problemos, anot jo, yra kitas atvejis ir galbūt būtų galima kalbėti, kad pirmą kartą pagauti jaunuoliai galėtų būti atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.
Tačiau kanapių dekriminalizavimo šalininkas Seimo narys Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad kol kanapės šalyje nebus legalizuotos, apie efektyvų priklausomybių gydymą taip pat negalime kalbėti, mat tokiems žmonėms į gydymo įstaigas dėl to vis dar gėda kreiptis. Parlamentaras laikosi nuostatos, kad Baudžiamasis kodeksas negali padėti nukreipti asmenų su priklausomybėmis gydymuisi[4].
Baudžiamoji atsakomybė galimai atgraso jaunuolius nuo klaidų
Tačiau vienaip ar kitaip, žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai apie jaunuolių klaidas įsigyjant narkotines medžiagas ir už tai tenkančią atsakomybę, nors ir nedidelį procentą jaunuolių, bet gali atbaidyti nuo tokių pasirinkimų. Štai naujųjų metų išvakarėse pasirodė straipsnis apie marihuanos guminukų pavidalu įsigijusio vilniečio atgailavimus – sunkiu gyvenimo periodu narkotinių medžiagų internetu įsigijęs jaunuolis atsidūrė teisėsaugos akiratyje[5].
Jaunuoliui neapgalvotas elgesys galėjo kainuoti net laisvės atėmimą, tačiau galiausiai teismas nusprendė vilnietį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant motinai pagal laidavimą be užstato metams laiko.
Nemalonumų dėl narkotikų vartojimo turėjo ir verslininkė Živilė Diawara, kuri buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o žiniasklaidoje tada pasirodė tikra priešpriešos banga – vieni teigė, kad dėl tokių atvejų nedidelius kiekius narkotinių medžiagų reikia skubiai dekriminalizuoti, o kiti svarstė, kad baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų vartojimą yra netgi labai reikalinga.
Taikliai po Ž. Diawaros sulaikymo pastebėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, teigęs, kad į viską reiktų pažvelgti gilesniu žvilgsniu nei galimybė atleisti vartojančius nuo baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, pasak jo, derėtų išanalizuoti atsakymus į klausimus, kodėl žmogus pradėjo vartoti ir kas jį prie to privedė.
