Anglies dioksido kreditai pakeitė pavadinimą?
Iki šiol anglies dioksido (CO₂) kreditai dažnai sulaukdavo skeptiško požiūrio – daugelis juos vertino kaip sudėtingą, nelabai skaidrią priemonę, kurią išnaudodavo tik didžiosios korporacijos. Tačiau Europos Komisija dabar žengia naują žingsnį – pristato Gamtos kreditų gairių planą, kuris žada pakeisti šį požiūrį ir atverti duris platesniam, patikimesniam ir skaidresniam gamtos apsaugos finansavimui.
Gamtos kreditai – tai naujas sertifikuotų vienetų modelis, atspindintis realų, apčiuopiamą poveikį gamtai, pavyzdžiui, atkurtas šlapžemes ar išsaugotus miškus. Skirtingai nei CO₂ kreditai, šie gamtos kreditai bus vertinami griežtais, moksliškai pagrįstais kriterijais ir sertifikuojami nepriklausomų ekspertų, užtikrinant tikrą naudą biologinei įvairovei ir klimato apsaugai[1].
Nurodoma, kad ši sistema suteiks galimybę ne tik didelėms įmonėms, bet ir ūkininkams, miškininkams, žvejams bei bendruomenėms, kurios imasi papildomų gamtai palankių veiksmų, viršijančių teisės aktų reikalavimus. Įsigydami gamtos kreditus, įvairūs rinkos dalyviai galės atsakingai kompensuoti savo poveikį aplinkai arba aktyviai investuoti į gamtos atkūrimą.
Investicijų kasmet trūksta
Naujasis požiūris į gamtos kreditus yra paremta ES jau veikiančia anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema, kuri įrodė, kad patikimas ir skaidrus sertifikavimas gali skatinti tvarų verslą ir prisidėti prie klimato tikslų. Tačiau gamtos kreditai siūlo žymiai platesnį poveikio gamtai spektrą ir potencialą pritraukti daug platesnį finansavimą.
Europos Sąjunga jau įsipareigojo iki 2027 m. biologinės įvairovės apsaugai skirti 10 % biudžeto, tačiau šiuo metu trūksta milijardinių investicijų, kurių kasmet reikia apie 65 mlrd. eurų. Gamtos kreditai gali tapti raktu į šių investicijų pritraukimą, jungiant viešąjį ir privatųjį sektorius.
Komisijos gairių plane numatyta sukurti patikimą valdymo sistemą, užtikrinsiančią skaidrų kreditų registravimą, perdavimą ir stebėseną, o pilotiniai projektai jau vyksta Estijoje, Prancūzijoje ir Peru. Iki 2025 metų pabaigos visuomenė kviečiama dalyvauti viešojoje konsultacijoje ir prisidėti prie šios revoliucinės iniciatyvos.
Žaliasis kursas virsta politine iliuzija?
Europos Komisijos prezidentės Ursulos von der Leyen Žaliasis kursas, dar neseniai laikytas kertiniu ES klimato ir ekonomikos pertvarkos projektu, šiandien vis labiau primena nykstantį pažadą. Reaguodama į verslo spaudimą ir politines nuotaikas, von der Leyen ėmė švelninti ekologinius reikalavimus: atidėtas griežtesnių emisijų standartų įsigaliojimas, sumažinti reikalavimai pesticidų naudojimui, palengvinta našta gamintojams.
Net pažangūs teisės aktai, tokie kaip „žaliųjų pretenzijų“ direktyva, staiga atšaukiami paskutinę minutę, nors jau buvo arti priėmimo. Toks atsitraukimas kelia klausimą – ar ES dar iš tikrųjų siekia ambicingų klimato tikslų, ar tiesiog bando išsaugoti politinį balansą?
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad tuo pat metu von der Leyen skiria ypatingą dėmesį Vokietijos pramonei, kuri labiausiai spaudžia dėl klimato politikos švelninimo.
Kol vokiečių verslininkai džiaugiasi asmeniniais susitikimais su Komisijos vadove ir išsako savo norus dėl „lankstumo“, kitų šalių atstovai tokios galimybės neturi. Tai tik dar labiau paryškina gilėjančią žaliosios politikos krizę, kai vietoje sisteminės ekologinės pertvarkos matome selektyvų, interesais pagrįstą politinį žaidimą. Žaliasis kursas, užuot tapęs ilgalaikiu pokyčių varikliu, rizikuoja tapti dar viena neištesėta ES vizija.
