Vilniaus susitikimo išvakarėse Ukraina sulaukė atsakymo dėl narystės NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pirmadienį viešėdamas Berlyne, kur susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pareiškė, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina negaus oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO.
J. Stoltenbergas paneigė jau kuris laikas sklandančius gandus apie tai, kad NATO rengiasi oficialiai pakviesti Ukrainą tapti Aljanso nare ir patikino, kad to nebus nei prieš NATO lyderių susitikimą Vilniuje, nei jo metu.
NATO vadovo teigimu, dabar didžiausias dėmesys yra skiriamas tam, kad Ukraina, gindamasi nuo Rusijos agresijos, turėtų galimybę likti Europoje kaip nepriklausoma, demokratinė valstybė, o NATO narystės klausimas vėl bus prisimintas karui jau pasibaigus[1].
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime ir rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, tikrai nesvarstome galimybės pateikti oficialų kvietimą Ukrainai. Kalbame apie tai, kaip priartinti Ukrainą prie NATO, ir apie vykstančias konsultacijas. Negaliu iš anksto numatyti tų konsultacijų rezultatų“, – teigia J. Stoltenbergas[2].
NATO vadovas taip pat akcentavo, kad šiuo metu svarbiausia yra užtikrinti, jog Ukraina sėkmingai gintųsi nuo Rusijos ir laimėtų šį žiaurų karą.
„Nes jei to nepadarysime, jei Ukraina nenugalės, apskritai nebus jokio klausimo, susijusio su naryste. Todėl esu visiškai įsitikinęs, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkai dar kartą pareikš tvirtą paramą Ukrainai ir būtinybę – tiek dvišaliu lygiu, tiek daugiašalėms institucijoms – teikti paramą tiek, kiek reikės“, – sako NATO vadovas[3].
Su J. Stoltenbergu dabartinę geopolitinę situaciją aptaręs Vokietijos kancleris savo ruožtu teigė, kad Vokietija taip pat yra pasirengusi palaikyti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, tačiau pabrėžė, kad būtina pasirengti galimam scenarijui, kad Rusija savo agresija tęs dar ilgai.
J. Bidenas išlygų Ukrainai nesiūlo
Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad jo administracija nepalengvins Ukrainos stojimo į NATO procesų, pažymėdamas, kad ši šalis turi atitikti tuos pačius standartus kaip ir kitos valstybės-narės: turi įvykdyti karines ir demokratines reformas[4].
Narystės veiksmų plano (MAP) procese įprastai yra nustatomi konkretūs kriterijai ir reformos, kurias turi įgyvendinti į NATO įstoti ketinanti šalis. Šiam procesui užbaigti gali prireikti ne vienerių metų ar net dešimtmečių.
Dar praėjusią savaitę žiniasklaida skelbė, kad J. Bidenas „yra atviras“ idėjai Ukrainai netaikyti laipsniško Narystės veiksmų plano (MAP) reikalavimų.
Tokią galimybę Amerikos lyderiui neva pasiūlė pats NATO vadovas J. Stoltenbergas. Tai būtų vertinama kaip alternatyva tiesioginiam sprendimui leisti Ukrainai prisijungti į karinį bloką jau dabar.
Pagal J. Stoltenbergo siūlymą, NATO oficialiai pripažintų, jog Ukraina padarė pažangą siekdama narystės ir pareikštų, kad šaliai nereikės vykdyti laipsniško Narystės veiksmų plano (MAP), kurį kitos Rytų Europos šalys narės vykdė prieš įstodamos į Aljansą.
Tačiau dabar J. Bidenas pažymi, kad JAV jau padarė itin daug dėl to, kad užtikrintų, Ukrainos galimybes „kariniu požiūriu koordinuoti veiksmus“, o žurnalistų paklaustas, ar Ukrainos kelias į NATO bus palengvintas, J. Baidenas atsakė neigiamai.
„Nes jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi, mes neketiname to palengvinti“, – sakė J. Bidenas.
Europos partnerių nuomonės išsiskiria, ryškėja skirtumai tarp Rytų ir Pietų Europos valstybių
Diskusijos dėl spartesnio Ukrainos priėmimo į Aljansą tapo aktualesnės gegužės mėnesį, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Kijevui reikia aiškesnių saugumo garantijų dėl to, kada šaliai bus atvertos durys į NATO. Narystės veiksmų plano (MAP) atsisakymas, galimai, būtų kaip tik tokia garantija.
Pastarosiomis dienomis su Vakarų žiniasklaida bendravęs vienas Rytų Europos aukšto rango diplomatas sakė, kad pasiūlymas panaikinti MAP, būtų vertinamas palankiai. Tokiai idėjai pritaria ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pareiškęs, jog daugėja ženklų, kad visi galės dėl to susitarti.
Tiesa, kai kurie politikos ekspertai nėra tikri, kuo Ukrainai praktiškai būtų naudingas Narystės veiksmų plano (MAP) atsisakymas.
„Tai naudinga tik tuo atveju, jei yra įsipareigojimas ir tvarkaraštis dėl alternatyvos: tai reiškia, kad po to, kai baigsis kovos, bus nedelsiant suteikta narystė NATO. Priešingu atveju tai tik pašalina hipotetinę kliūtį ateičiai, kuriai dar niekas neįsipareigojo“, – sakė JAV užsienio reikalų tarybos atstovė Liana Fix[5].
Anonimu likti norėjęs diplomatas iš Šiaurės Europos pabrėžė, kad MAP panaikinimas iš tiesų gali būti viena iš kelių Vilniuje Ukrainai pasiūlyto politinio paketo sudedamųjų dalių kartu su tikėtinomis dvišalėmis saugumo garantijomis, tačiau diskusijos dėl to dar neįvyko.
Rytų Europos narės nori, kad Ukraina turėtų aiškų atsakymą dėl jos kelio į narystę Aljanse, tačiau kai kurios Pietų Europos šalys baiminasi, kad panaikinus MAP barjerą, tai eskaluos konfliktą su Rusija, be to, tai gali apsunkinti santykių su Maskva atkūrimą po karo.
Oficialiai, JAV ir NATO pareigūnai sako, kad pokalbis apie Ukrainos narystę Aljanse prasidės tik tada, kai oficialiai baigsis Ukrainos karas su Rusija. Ukraina tuomet turės pradėti rimtas demokratines reformas, suvaldyti net karo metu išplitusią korupciją, pertvarkyti teisėsaugos sistemą ir pan.
NATO susitikime Vilniuje – diskusijos dėl Aljanso vadovo
O NATO aukščiausio lygio susitikime Vilniuje bus aptartas ne tik Ukrainos klausimas: bus paliesta ir naujojo Aljanso vadovo tema. Dabar manoma, kad Vilniuje bus priimtas sprendimas pratęsti J. Stoltenbergo kadenciją iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone 2024 m. liepą.
Vokietijos vyriausybė ir kitos valstybės narės jau pasisakė už tai, kad 64 metų norvegas liktų savo poste[6]. J. Stoltenbergo pasilikimas poste dar vieneriems metams būtų saugus pasirinkimas, o alternatyvų jam, kol kas, regis, nėra. Pranešama, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių-narių vadovais ir toliau nenori sutikti, kad generaliniu sekretoriumi taptų kitas kandidatas, kuris nėra ES pilietis.
Tai reiškia, kad beveik kategoriškai atmetama gali būti dažnai minima Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Beno Wallace’o, kandidatūra. JAV taip pat abejoja B. Wallace’u.
Be to, NATO generalinius sekretorius bendru sutarimu skiria visos 31 organizacijos narė, todėl dabartiniam Didžiosios Britanijos gynybos ministrui norint tapti NATO vadovu, reikėtų sulaukti gausaus visuotinio palaikymo.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen vienu metu buvo laikyta favorite užimti šį postą, tačiau anksčiau šį mėnesį patvirtino nesieksianti NATO vadovės pareigų. Ji pareiškė, kad palankiai vertintų tolimesnį J. Stoltenbergo darbo pratęsimą.
Rytinės NATO šalys remia Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas kandidatūrą, tačiau jai koją pakišti gali atvirai kritiškas požiūris į bet kokį ateityje galima bendradarbiavimą su Rusija.
Tuo tarpu pats J. Stoltenbergas, atrodo, neatsisakytų galimybės NATO vadovo pareigose likti dar vieneriems metams.
„Aš esu atsakingas už visus sprendimus, kuriuos turi priimti šis Aljansas, išskyrus vieną. Tai yra dėl mano ateities. Tai turi nuspręsti 31 sąjungininkas“, – sako dabartinis NATO vadovas.
