JAV prezidentas pasakė aiškiai: Ukrainos narystei NATO laikas dar neatėjo
JAV prezidentas Joe Bidenas pagaliau viešai patvirtino tai, apie ką pastaruosius kelis mėnesius kalbėjo didelė dalis Vakarų pareigūnų: Ukraina dar nėra pasirengusi narystei NATO.
Amerikos vadovo teigimu, karas Ukrainoje pirmiausia turi baigtis, o tik tada Aljansas galės priimti galutinį sprendimą dėl šalies narystės gynybiniame bloke.
„Nemanau, kad NATO yra vieninga nuomonė dėl to, ar priimti Ukrainą į NATO šeimą dabar, šiuo metu, kai vyksta karas, ar ne. Pavyzdžiui, jei tai padarytumėte, tuomet, žinote, ir aš rimtai sakau tai, ką sakau, esame pasiryžę įsipareigoti kiekvienam NATO teritorijos centimetrui. Tai įsipareigojimas, kurį visi prisiėmėme, kad ir kas nutiktų. Jei vyksta karas, tai mes visi esame kare. Jei taip nutiktų, būtume kare su Rusija“, – sako J. Bidenas[1].
Interviu su CNN žurnalistu metu, J. Bidenas pabrėžė, kad diskusijos apie būsimą Ukrainos narystę NATO šiuo metu yra per ankstyvos, tačiau kartu, patvirtinta, kad tiek JAV, tiek ir kitos Vakarų sąjungininkės toliau tieks Ukrainai karinę paramą. J. Bidenas taip pat teigia, kad tiek karinės paramos, tiek ir NATO narystės įsipareigojimų klausimu išsamiai kalbėjosi su Volodymyru Zelenskiu.
„Manau, kad turime nustatyti racionalų kelią Ukrainai, kad ji galėtų pretenduoti į narystę NATO“, – teigia JAV prezidentas[2].
Šis J. Bideno interviu pasirodė po to, kai praėjusį penktadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV pirmą kartą per šį karą nusprendė tiekti Ukrainai kasetinę amuniciją.
Vakar JAV prezidentas pradėjo savo kelionę į Europą, kur pirmadienį susitiks su karaliumi Karoliu III ir surengs susitikimą su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rišu Sunaku.
Pirmadienio vakarą J. Bideno lėktuvas turėtų leistis Vilniaus oro uoste, o liepos 11-12 dienomis Lietuvos sostinėje vyks NATO viršūnių susitikimas. Po jo, J. Bidenas vyks į Helsinkį, kur vyks JAV ir Šiaurės šalių vadovų susitikimas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje Ukrainai nieko gero nežada
Jau šį antradienį Lietuvos sostinėje Vilniuje susirinks NATO lyderiai. Nors jau kuris laikas buvo kalbama, kad šis susitikimas gali reikšti Ukrainos priėmimą į Aljansą, pastarųjų savaičių diskusijos rodo, kad tokia galimybė yra beveik neegzistuojanti, o ir pačios Ukrainos pareigūnai šiuo klausimu yra nusiteikę itin pesimistiškai.
Dabar manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikime Kijevui bus pasiūlytas paskutinės minutės saugumo garantijų paketas: tokių šalių kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija įsipareigojimas, kad karinė pagalba ir mokymai bus tęsiami ilgą laiką, nepaisant karo ir dabartinio Ukrainos kontrpuolimo eigos bei rezultatų[3].
Ukraina mano, kad narystė NATO yra vienintelė reali ilgalaikė šalies saugumo garantija. Dabar dažnai yra prisimenamas 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimas, kai JAV atkalbinėjo Ukrainą ir Gruziją nuo narystės NATO. Tai reiškė tragiškas pasekmes: Rusija savo kaimynę Gruziją užpuolė dar tais pačiais metais, Ukrainą – 2014 m. Didžiausių NATO valstybių reakcija abiejais atvejais buvo santūri.
Dabar, tiek ekspertai ir analitikai, tiek ir sprendimų priėmėjai, Ukrainos narystės klausimu bendros nuomonės neranda. Nors politiniu požiūriu yra pripažįstama, kad Ukrainai turėtų būti leista tapti NATO nare, suprantama, kad šalį į Aljansą priėmus dabar, tai reikštų neabejotiną NATO karą su Rusija.
Tačiau dabar Vakarų demonstruojamas Vakarų atsargumas kartu skatina Rusiją dabartinių kovų Ukrainoje niekada nenutraukti. Juk karo pabaiga reikštų, kad Ukraina, bent teoriškai, jau tikrai gali tapti Aljanso nare. Būtent tam Maskva ir siekia užkirsti kelią.
„Jei NATO žada Ukrainai narystę, kai baigsis karas, tai jie tam tikra prasme leidžia Rusijai vilkinti karą“, – sako „Chatham House“ analitinio centro ekspertė Orysia Lutsevych.
Vokietija ir JAV – atsargiausios Aljanso narės
Ukraina jau kurį laiką aktyviai prašo ir Vokietijos pagalbos sudarant sąlygas šaliai prisijungti prie NATO. Prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje, Berlyne įsikūręs Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų institutas (SWP) net paskelbė analizę „Ilgalaikis saugumas Ukrainai“, kurioje yra išdėstyti konkretūs žingsniai, kurie galiausiai turėtų padėti Ukrainai tapti NATO nare[4].
SWP tyrėjai siūlo remti Kijevą „saugumo, rekonstrukcijos ir taikos paktu“, kuris turėtų apimti „Ukrainą stiprinančias priemones“, kurias koordinuotų Europos Sąjunga (ES), NATO, G7 ir daugiau nei 50 valstybių, jau dabar dalyvaujančių teikiant pagalbą Ukrainai.
Tačiau net jei ukrainiečiai deda daug vilčių į Vokietiją, o vokiečiai rodo įvairių iniciatyvų pagalbai, jau dabar akivaizdu, kad Ukrainos viltys, bent šiame NATO viršūnių susitikime, pateisintos tikrai nebus. Nors Vokietija ir kitos atsargesnės Vakarų šalys patiria spaudimą dėl Ukrainos narystės Aljanse, jų pozicija nekinta[5].
Remiantis „Financial Times“ informacija, Vašingtonas ir Berlynas jau pritarė aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojo pareiškimo formai, kurioje nėra visiškai pritariama „tiesiam Ukrainos keliui į narystę NATO“. Skelbiama, kad kitos Aljanso narės buvo nustebintos tokios konservatyvios ir atsargios JAV ir Vokietijos pozicijos.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigia, kad jo šalies prisijungimas prie gynybinio bloko tiesiogiai priklauso nuo NATO partnerių politinės valios, tačiau akivaizdu, kad Aljanse pastaruosius mėnesius netrūksta nesutarimų.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, JAV ir kitos sąjungininkės siekia aukščiausiojo lygio susitikime paskelbti apie platų, tačiau nieko konkretaus nežadantį įsipareigojimą Kijevui. Juo būtų sukurta daugiašalė sistema, pagal kurią šalys galėtų nustatyti dvišalius karinės ir finansinės paramos įsipareigojimus. Taip pat tikimasi, kad sąjungininkų koalicija paskelbs apie Ukrainos pilotų mokymų JAV gaminamais naikintuvais F-16 pradžią.
Tačiau kai kurie Vakarų žiniasklaidos šaltiniai skelbia, kad sekmadienį vykusiose NATO ambasadorių derybose net nepavyko pasiekti kompromiso dėl bendro šalių vadovų pareiškimo teksto; dabar teigiama, kad tai padaryti turės patys valstybių vadovai. Tai tik rodo vis ryškesniais tampančius NATO šalių pozicijų skirtumus.
Regis, kad kol kas NATO šalys susitarė bent dėl to, jog Ukrainai nereikės laikytis oficialaus narystės veiksmų plano (MAP): biurokratinio proceso, kuris yra skirtas užtikrinti, kad buvusios Varšuvos sutarties narės būtų pasirengusios įstoti į NATO.
Jis bus pakeistas veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti, kad Ukraina atitiktų kovos su korupcija reformų, ginkluotės sąveikos ir administracinių klausimų, pavyzdžiui, dalijimosi žvalgybos informacija apsaugos, standartus, sakė du diplomatai. Tiesa, net ir šis susitarimas dar turės būti oficialiai patvirtintas NATO viršūnių susitikimo metu.
Ukrainos narystės Aljanse klausimas gynybiniame bloke įtampą kelia jau ne vieną
Diskusijos dėl spartesnio Ukrainos priėmimo į Aljansą tapo aktualesnės gegužės mėnesį, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Kijevui reikia aiškesnių saugumo garantijų dėl to, kada šaliai bus atvertos durys į NATO. Narystės veiksmų plano (MAP) atsisakymas, galimai, būtų kaip tik tokia garantija.
Praėjusį mėnesį su Vakarų žiniasklaida bendravęs vienas Rytų Europos aukšto rango diplomatas sakė, kad pasiūlymas panaikinti MAP, būtų vertinamas palankiai. Tokiai idėjai pritaria ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pareiškęs, jog daugėja ženklų, kad visi galės dėl to susitarti.
Tačiau tai bene daugiausiai ko Ukraina gali tikėtis iš susitikimo Vilniuje. Dar birželio mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina negaus oficialaus kvietimo prisijungti prie NATO.
NATO vadovo teigimu, dabar didžiausias dėmesys turi būti skiriamas tam, kad Ukraina, gindamasi nuo Rusijos agresijos, turėtų galimybę likti Europoje kaip nepriklausoma, demokratinė valstybė, o NATO narystės klausimas vėl bus prisimintas karui jau pasibaigus
Tai prieštaringa nuomonė, kurios nepalaiko dalis Rytų Europos NATO šalių, ypač, Lenkija ir Baltijos valstybės, kurios nori, kad Ukraina turėtų aiškų atsakymą dėl jos kelio į narystę Aljanse. Vis dėlto, dauguma Vakarų valstybių baiminasi, kad tiek Ukrainai suteikus tiesų atsaką dėl narystės Aljanse, tiek ir panaikinus MAP barjerą, tai galimai eskaluos konfliktą su Rusija, be to, gali apsunkinti santykių su Maskva atkūrimą po karo.
Dabar, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, NATO laikosi pastarąsias savaites nuolat girdėtos oficialios pozicijos, jog pokalbis apie Ukrainos narystę Aljanse prasidės tik tada, kai oficialiai baigsis Ukrainos karas su Rusija. Ar NATO susitikimo Vilniuje metu įvyks kažkoks proveržis šiuo klausimu, pamatysime jau netrukus .
