Oro policijos misija keičiama į oro gynybos
NATO priėmė reikšmingą sprendimą stiprinti Baltijos šalių saugumą – iki šiol vykdyta oro policijos misija pertvarkoma į oro gynybos misiją. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šis sprendimas ženkliai sustiprins šalies gynybinius pajėgumus.
„Vienas iš esminių šio summito (susitikimo – BNS) rezultatų yra tai, kad NATO oro policijos misija perkvalifikuojama į NATO oro gynybos misiją. Tai esmingai pagerins Lietuvos oro gynybos pajėgumus“, – teigiama BNS perduotame šalies vadovo komentare iš Ankaros, kur vyksta Aljanso viršūnių susitikimas[1].
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigė, kad dauguma gyventojų pokyčių kasdienybėje nepajus. Vis dėlto naujasis misijos formatas suteiks NATO pajėgoms daugiau lankstumo ir leis greičiau reaguoti į galimas grėsmes.
Pokyčius paskatino karas Ukrainoje ir augančios grėsmės regione
Baltijos valstybės tokios misijos pertvarkos siekė nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Sprendimo svarbą dar labiau išryškino pastaraisiais metais padažnėję kariniai dronų incidentai regione. Nors iš pradžių manyta, kad į NATO ir ES šalių oro erdvę patenka dezorientuoti Ukrainos dronai, vis dažniau keliama versija, jog Rusija juos sąmoningai nukreipia į kaimynines valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją.
Šiuo metu NATO naikintuvai Baltijos regione lydi virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja prie Aljanso sienų su Rusija bei Baltarusija. Iki šiol oro policijos misija buvo vykdoma iš Lietuvos ir Estijos, o jos pertvarka į oro gynybos misiją laikoma svarbiu žingsniu stiprinant viso regiono saugumą.
Lietuva siunčia aiškią žinutę NATO: gynybai būtina skirti daugiau lėšų
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime pareiškė, kad vien deklaracijų nepakanka siekiant atgrasyti Rusiją. Anot jo, Aljanso patikimumą lemia konkretūs sprendimai – didesnis gynybos finansavimas, stipresnės oro gynybos sistemos ir nuoseklus atgrasymo pajėgumų stiprinimas. Prezidentas taip pat pabrėžė rytinio NATO flango svarbą, primindamas, kad būtent šios valstybės saugo išorinę Europos Sąjungos sieną ir prisiima didelę saugumo naštą.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, G. Nausėda teigė, kad šiuo metu nėra tinkamas metas deryboms su Rusija, nes Kremlius nerodo noro ieškoti taikaus sprendimo. Tuo pat metu Vakarų pareigūnai vis dažniau perspėja apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO, todėl Aljansas didina dėmesį ne tik paramai Ukrainai, bet ir pasirengimui galimoms grėsmėms bei gynybos stiprinimui.
Naujausi NATO duomenys rodo, kad 2026 metais Lietuva krašto apsaugai planuoja skirti 5,33 proc. bendrojo vidaus produkto – daugiausiai iš visų 32 Aljanso narių. Po Lietuvos rikiuojasi Estija, Latvija ir Lenkija, o bendras NATO šalių gynybos išlaidų vidurkis siekia 2,8 proc. BVP. Aljansas yra sutaręs, kad iki 2035 metų su gynyba susijusios išlaidos turėtų pasiekti 5 proc. BVP, siekiant dar labiau sustiprinti bendrą saugumą.
