Vien deklaracijų nepakanka
Rusija NATO 5-ojo straipsnio neišbandys tik vienu atveju – jei Aljansas nepaliks jokių abejonių dėl savo ryžto. Tokią žinią NATO viršūnių susitikime pasiuntė prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėžęs, kad vien žodžių nepakanka – būtina didinti gynybos finansavimą ir stiprinti atgrasymo pajėgumus.
Pasak prezidento, NATO patikimumą lemia ne pareiškimai, o konkretūs sprendimai. Todėl Aljansas turi daugiau investuoti į gynybą, stiprinti oro gynybos sistemas ir nuosekliai didinti atgrasymo pajėgumus. G. Nausėda taip pat akcentavo rytinio NATO flango svarbą, primindamas, kad būtent šios valstybės saugo išorinę Europos Sąjungos sieną[1].
„Labai svarbu pabrėžti Rytų flango šalių svarbą, nes jos saugo išorinę Europos Sąjungos sieną ir prisiima šią naštą – finansinę naštą, kuri kartais yra neproporcinga“, – pabrėžė G. Nausėda.
NATO duomenimis, Europos ir Kanados gynybos išlaidos 2026 metais padidėjo 11 proc. Lietuva šiemet krašto apsaugai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir ragina sąjungininkes didinti investicijas į gynybą. Šią poziciją simbolizavo Lietuvos delegacijos viršūnių susitikime segėti ženkliukai su užrašu „5 % CLUB“, kuriais valstybės raginamos siekti, kad su saugumu susijusios išlaidos sudarytų bent 5 proc. BVP.
Prezidentas pripažino, kad ne visoms valstybėms tokį finansavimo lygį pasiekti bus paprasta, tačiau pabrėžė, jog ilgalaikis Aljanso saugumas priklauso nuo visų narių įsipareigojimų.
Deryboms su Kremliumi laikas dar neatėjo
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, G. Nausėda teigė, kad šiuo metu nėra tinkamas metas pradėti derybas su Rusija. Jo vertinimu, Maskvos veiksmai rodo, kad Kremlius nėra pasirengęs ieškoti diplomatinio sprendimo ir tebėra nusiteikęs tęsti karą.
Pastaruoju metu vis dažniau skamba perspėjimai apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis neatmetė galimybės, kad per artimiausius dvejus metus Maskva gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją, kuria būtų mėginama pateisinti išpuolį prieš kurią nors Aljanso narę. Tuo metu Švedijos parlamento gynybos komitetas įspėjo, kad Rusija galėtų gana greitai imtis karinių veiksmų, jei nuspręstų, jog tam susiklostė palankios aplinkybės.
NATO viršūnių susitikime dėmesys skiriamas ne tik augančioms gynybos išlaidoms, bet ir įstrigusioms pastangoms sustabdyti karą Ukrainoje. Vis dėlto G. Nausėda pabrėžė, kad prasmingos derybos įmanomos tik tuomet, kai abi konflikto pusės yra pasirengusios ieškoti taikaus sprendimo, o šiuo metu Rusijos elgesys to nerodo.
Lietuva – lyderė pagal iš NATO gaunamą finansavimą gynybai
Tuo tarpu Lietuva tapo NATO lydere pagal gynybos finansavimą. Turkijoje prasidėjus NATO viršūnių susitikimui paskelbti naujausi duomenys rodo, kad 2026 metais Lietuva krašto apsaugai planuoja skirti 5,33 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų 32 Aljanso narių[2].
Antroje vietoje rikiuojasi Estija (5,1 proc.), po jos – Latvija (4,9 proc.) ir Lenkija (4,68 proc.). Palyginimui, JAV gynybai planuoja skirti 3,17 proc. BVP, Vokietija – 2,69 proc., Jungtinė Karalystė – 2,56 proc., Prancūzija – 2,2 proc., o viso Aljanso vidurkis siekia 2,8 proc.
NATO taip pat skelbia, kad Europos ir Kanados gynybos išlaidos 2026 metais padidės 11 proc. ir pasieks 634 mlrd. JAV dolerių. Nors augimas išlieka reikšmingas, jis mažesnis nei metais anksčiau, kai išlaidos šoktelėjo beveik penktadaliu. Šie rodikliai paskelbti NATO lyderiams susitikus viršūnių susitikime, kuriame vienas svarbiausių klausimų – tolesnis gynybos finansavimo didinimas.
Pernai Aljanso šalys susitarė, kad iki 2035 metų su gynyba susijusios išlaidos turėtų siekti 5 proc. BVP – iš jų 3,5 proc. būtų skiriama tiesioginėms gynybos reikmėms, o likę 1,5 proc. – infrastruktūrai ir kitoms saugumo investicijoms.
