Benkunskas: viskas vyksta pagal projektą
Daug metų strigęs ir nesibaigiančių diskusijų simboliu tapęs Nacionalinio stadiono projektas Vilniuje pagaliau įgauna realų pagreitį. Šeškinėje kylantis kompleksas jau keičia miesto veidą, o sostinės valdžia tikina – darbai vyksta pagal planą ir papildomo projekto branginimo nenumatoma.
„Viskas vyksta sklandžiai, pagal projektą. Stadionas juda link gelžbetoninių konstrukcijų formavimo pabaigos. Jau pradėtos montuoti ir stogo konstrukcijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vilniaus meras[1].
Pasak V. Benkunsko, šiuo metu aktyviai vykdomi ir kitų komplekso dalių statybos darbai. Sporto arenoje liejami pamatai, o būsimo vaikų darželio vietoje jau iškilusios pagrindinės konstrukcijos. Kultūros ir ugdymo centrą planuojama statyti paskutiniame projekto etape.
Meras taip pat pabrėžė, kad projektas išlieka kontroliuojamas, o jokių naujų pakeitimų šiuo metu nėra numatoma. Savivaldybė tikina, kad net ir augant statybinių medžiagų kainoms, bendras projekto biudžetas didinamas nebus.
Nemunaitis: nenustebčiau, jei stadionas brangtų
Į pirmadienį įvyksiančią spaudos konferenciją dėl Nacionalinio stadiono, sureagavo ir sostinės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Tuoj įvyks spaudos konferencija apie Stadiono atliekamus darbus. Nė kiek nenustebčiau, jei praneštų, kad Stadionas brangs“, – savo feisbuko paskyroje paskelbė jis.
Planuojama užbaigti kompleksą iki kitų metų pabaigos
Skelbiama, kad komplekse jau sumontuota apie 2,5 tūkst. konstrukcinių elementų – beveik pusė visų suplanuotų. Iš viso stadione bus įrengta apie 5,5 tūkst. įvairių konstrukcijų, tarp jų – kolonos, tribūnos, sienos, perdangos ir laiptai.
Planuojama, kad visas daugiafunkcis Nacionalinio stadiono kompleksas bus užbaigtas iki 2027 metų pabaigos. Projekto vystytojai anksčiau buvo nurodę, jog pirmosios futbolo rungtynės čia galėtų būti sužaistos 2027 metų lapkričio viduryje.
22,3 hektaro teritorijoje kuriamas kompleksas apims aštuonis objektus: 19 tūkst. vietų stadioną su sporto muziejumi, sporto areną, tris futbolo treniruočių aikštes, lengvosios atletikos stadioną, kultūros ir ugdymo centrą su biblioteka bei vaikų darželį.
ŠMSM: per naujo analizuojama nacionalinio stadiono sutartis
Tuo tarpu dar balandžio pabaigoje Nacionalinio stadiono projekto klausimą vėl iškėlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Institucija pradėjo svarstyti galimybę koreguoti projekto kryptį bei finansavimo modelį, siekiant, kad būsimas kompleksas būtų universalesnis ir pritaikytas ne tik profesionaliam sportui, bet ir platesnėms visuomenės reikmėms – neformaliam ugdymui bei įvairioms bendruomeninėms veikloms.
Kartu ministerija vertino ir finansinę projekto pusę – diskutuojama, ar būtų įmanoma sumažinti maždaug 59 mln. eurų siekiančius valstybės įsipareigojimus. Viceministras Gabrielius Grybauskas yra teigęs, kad šiuo metu vyksta papildomos konsultacijos su savivaldybe ir projekto vystytojais, o anksčiau pasirašyta sutartis iš naujo analizuojama tiek techniniu, tiek ekonominiu požiūriu.
Tokią ministerijos poziciją atsargiai vertina projekto vystytojas, „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis. Anot jo, net ir nedideli sutarties pakeitimai gali sukelti teisinių ginčų bei papildomų rizikų. Verslininkas pabrėžė, kad dauguma siūlomų korekcijų yra susijusios ne su esminiais projekto pakeitimais, o su didesniu komplekso universalumu – pavyzdžiui, galimybe arenoje organizuoti ne tik krepšinio, bet ir rankinio ar tinklinio varžybas.
Operatorių komandai gali prireikti finansinio partnerio?
Tuo tarpu dar vasario mėnesį V. Benkunskas prakalbo, kad Nacionalinio stadiono kompleksui ateityje gali prireikti ne tik sporto klubų, bet ir stipraus finansinio partnerio. Tokios diskusijos kilo po to, kai „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis paskelbė siekiantis prie būsimo komplekso operatoriaus prijungti sostinės klubus „Rytą“ ir „Žalgirį“ kaip mažesnius akcininkus[2].
Pasak mero, vien koncesininko akcijų išpirkimui gali prireikti mažiausiai 6 mln. eurų, o papildomų investicijų reikės ir planuojamiems projekto pagerinimams bei infrastruktūros vystymui.
V. Benkunskas tuomet pabrėžė, kad būsimas operatorius turės gebėti ne tik organizuoti renginius, bet ir užtikrinti ilgalaikį viso komplekso išlaikymą. Anot jo, vien sporto klubų įsitraukimo gali nepakakti, todėl ieškoma partnerių, galinčių suteikti finansinį stabilumą bei reikalingas vadybines kompetencijas.
Vilniaus miesto savivaldybė tikino, kad toks modelis padėtų užtikrinti sklandų komplekso veikimą ir ateityje išvengti papildomos naštos miestui.
