Kas perims „Achemą“ – kol kas dar neaišku
Turtingiausios Lietuvos moters Lydos Lubienės valdoma „Achemos grupė“ atsidūrė permainų epicentre – dėl koncerno kontrolės kovoja tiek smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis, tiek tarptautinė energetikos bendrovė „MET Group“ iš Šveicarijos.
A. Laurinaitis pareiškė, kad yra pasirengęs už 302,7 mln. eurų įsigyti 54,07 proc. akcijų, šiuo metu priklausančių L. Lubienei ir jos dukrai. Jis remiasi pirmumo teise ir kreipėsi į teismą, tačiau procesas vilkinamas – posėdžio data dar nepaskirta.
Verslininkas teigia, kad pagrindinė jo veikla vyksta JAV, o Šveicarijoje jis valdo dvi įmones, vystančias su chemikalais susijusius projektus. Vis dėlto, ankstesni jo verslai, kaip 265 mln. dolerių vertės gamykla JAV, žlugo.
Tuo metu „MET Group“ taip pat domisi „Achemos“ akcijomis, tačiau dėl galimų ryšių su Vengrijos valdžia ir Rusijos verslu į sandorį dėmesį atkreipė ir Lietuvos Vyriausybė. Premjeras G. Paluckas pabrėžė, kad dėl strateginės įmonės reikalingas nacionalinio saugumo leidimas. Kalbama net apie galimą valstybės dalyvavimą, jei „Achema“ imtųsi sprogmenų gamybos.
Visa tai vyksta, kai pati „Achemos grupė“ išgyvena finansinius sunkumus – 2023 m. patyrė 17 mln. eurų nuostolį, o jos pagrindinė įmonė „Achema“ – net 47 mln. Nepaisant to, koncernas išlieka vienu svarbiausių šalies darbdavių ir strateginių pramonės žaidėjų.
Kalbama apie galimą trąšų gamintojos perdavimą valstybei
Tačiau Vyriausybės vadovas G. Paluckas tvirtina, kad apie nacionalizavimą Vyriausybė kol kas nekalba, tačiau įmonės strateginė svarba kelia rimtą susidomėjimą.
Dar svarbiau – įmonės potencialas gynybos srityje. Pasak premjero, „Achemos“ rūgščių gamybos cechas gali tapti svarbiu gynybos pramonės elementu.
Valstybė svarsto galimybę kartu su bendrove steigti įmonę, kuri gamintų sprogmenų žaliavas – šiuo metu importuojamas iš trečiųjų, ne visada draugiškų šalių. G. Paluckas teigia, kad jei reikės, bus keičiamas ir teisinis reguliavimas.
Nacionalizavus „Achemą“ laimėtų tik L. Lubienė?
Tuo tarpu smulkusis „Achemos grupės“ akcininkas A. Laurinaitis, siekiantis perimti kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą, teigia, kad valstybės planai įsigyti koncerną – klaidingi ir ekonomiškai nenaudingi. Jo teigimu, toks žingsnis padėtų tik dabartinei savininkei Lydai Lubienei atsikratyti asmeninių teisinių problemų, tačiau nepadėtų nei stiprinti gynybos pramonės, nei modernizuoti įmonės[1].
Anot jo, valstybė neturėtų kištis į privatų ginčą, o juo labiau – švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų akcijų pirkimui bei rizikuoti papildomomis išlaidomis: būsimomis investicijomis, nuostolių dengimu ir pan.
Jis tikina, kad „Achema“ gali prisidėti prie gynybos pramonės ir nacionalinio saugumo stiprinimo kaip privatus verslas, be valstybės kapitalo įsitraukimo – panašiai kaip tai daro „Rheinmetall“. Be to, A. Laurinaitis sako užsitikrinęs finansavimą iš nacionalinio ir sąjungininkų kapitalo, o įmonei perėjus jo žinion – ji liktų lojali Lietuvai, bet valdoma efektyviai ir be politinės įtakos.
Jo nuomone, L. Lubienė tikisi „išlipti sausa“ – parduoti akcijas valstybei ir išvengti nemalonių teisinių sprendimų.
Kam priklauso „Achemos“ akcijos?
LRT.lt nurodo, kad didžiausia – net 41,59 proc. „Achemos grupės“ akcijų dalis priklauso Lydai Lubienei bei jos dukrai Viktorijai Lubytei – 12,48 proc., po 6,98 proc. dalinasi Jonas Sirvydis ir Marija Kaminskienė, 4,61 proc. grupės akcijų valdo Arūnas Laurinaitis, dar 4,47 proc. priklauso Adomui Žadeikai ir tiek pat Romualdui Žadeikai, 4,29 proc. – Rimantui Rėklaičiui, 3,98 proc. – Pauliui Žadeikai, 2,28 proc. – Eduardui Plauškai, po 1,97 proc. – Algirdui Ivanauskui ir Danguolei Emilijai Jurgaitienei, dar po 0,98 proc. – Armantui Gintautui ir A. Misiūnienei.
