Mokyklų vertinimas keisis? Siūlomos dvi kryptys, abiejose – dirbtinis intelektas

Nacionalinė švietimo agentūra rugsėjo 14 d. pateikė viešam svarstymui dvi mokyklų vertinimo kaitos kryptis. Abiejose numatyta naudoti dirbtinį intelektą (DI) duomenų analizei. Tai kol kas tik siūlymai, todėl jokių galutinių sprendimų ar įsigaliojimo datų nėra. Apie tai, kaip rašo LRT, kalbama straipsnyje apie tai, kodėl dabartinis pamokų stebėjimas dažnai rodo ne tikrą mokytojo darbą.

Dvi siūlomos kryptys: be vizitų arba su atnaujintais vizitais

Pagal pirmąją kryptį mokyklų būklė būtų stebima nuolat. Numatoma pažangos stebėsena ir nacionalinė švieslentė – viešai matoma rodiklių sistema. Išorės vertintojai vietoj tiesioginių vizitų į mokyklas nebeitų.

Antroji kryptis palieka inspektorių vizitus ir atnaujina ekspertinį lankymąsi pamokose. Be jų lieka mokyklos įsivertinimas ir pagalba.

Abi kryptys šiuo metu yra siūlymo stadijoje. LRT pateiktoje santraukoje nenurodyta, ar vertinimas palies visas mokyklas, ar tik dalį, ir kokie terminai numatyti. Taip pat nepavyko patvirtinti ŠMSM, mokyklų vadovų ar mokytojų organizacijų komentarų.

Kodėl kritikuojamas pamokų stebėjimas

Straipsnio autorius teigia, kad stebėjimas skatina rengti „saugią“ parodomąją pamoką. Jis kuria DI grįstą pamokų analizės modelį su Lietuvos ir užsienio kolegomis, VU pedagoginių praktikų srityje. Autoriaus vertinimu, stebėjimas gali tapti „teismu“ – tai nuomonė, o ne patikrintas faktas.

Apžvalgoje remiamasi ir užsienio pavyzdžiais:

• Anglijoje apklausta daugiau nei 3 500 mokytojų;
• Baskų krašte – 185 kalbų mokytojai;
• Ispanijoje 394 mokytojai dalyvavo savanoriškame tarpusavio pamokų stebėjime;
• JAV tyrimų programoje vieno stebėjimo patikimumas siekė 0,14–0,37 (kai 1 reiškia visiškai patikimą įvertinimą).

Pasak santraukos, aukštesniam patikimumui reikėjo keturių skirtingų to paties mokytojo pamokų. Taikant keturis iš penkių tirtų instrumentų ir vertinant keturias pamokas su skirtingais stebėtojais pasiektas 0,65 patikimumas. Pilnų tyrimų duomenų neturime, tad tikslios išvados čia neįmanomos.

Ką DI daro, o ko kol kas nepaaiškino

Autoriaus kuriamas modelis remiasi empirinių tyrimų duomenimis ir dinaminiu švietimo efektyvumo modeliu. Svarbu, ką ir kada mokytojas daro, kaip kokybiškai ir kam pritaiko. Dešimt atmintį tikrinančių klausimų nelaikoma geriau už vieną kritinį mąstymą skatinantį klausimą.

Vietoj bendrų vertinimų modelis nurodo konkrečius mokytojo sprendimus. Skirtumą iliustruoja LRT cituojamas mokytojo balsas. Bendri vertinimai skamba taip: „Pamoka buvo aiški“, „Klasė buvo valdoma“. Konkretūs veiksmai – tokie klausimai kaip „Koks atsakymas?“ ar „Kodėl manai, kad sprendinys geras?“.

Bandymų metu vertinimų sutapimas siekė 74 proc., rodiklius peržiūrėjo tarptautiniai ekspertai. Tačiau nenurodyta, kaip konkrečiai DI padėtų mokytojui nagrinėti pamoką – tokio aprašo siūlymuose nėra. Neaišku ir tai, ar DI būtų tik pagalba mokytojui, ar ir mokyklos vertinimo įrankis. Be to, straipsnio ištrauka nutrūksta, todėl dalies konteksto trūksta. Lietuvos mokyklų, kuriose toks įrankis jau veiktų, pavyzdžių nepateikta.

Ką tai galėtų reikšti vaikui ir tėvams

Namų darbų, pažymių ar bendravimo su mokykla tvarka dėl šių siūlymų kol kas nekinta. Kalbama apie mokyklų ir mokytojų vertinimą, o ne apie vaikų pažymius. Netiesiogiai pokytis galėtų paveikti pamokų pobūdį, jei mokytojai mažiau ruoštųsi parodomosioms pamokoms. Tai – prielaida, o ne patvirtinta pasekmė.

Tėvams verta:

• sekti mokyklos pranešimus ir e. dienyną – ten turėtų atsirasti informacija, jei mokykla bandytų DI įrankius;
• paklausti klasės auklėtojo ar vadovų, ar mokykloje naudojami DI įrankiai ir kokie vaiko duomenys jiems pateikiami;
• ieškoti oficialios informacijos Nacionalinės švietimo agentūros ir ŠMSM svetainėse;
• skaityti pasiūlymus viešo svarstymo metu ir, jei norima, pateikti nuomonę.

Apie tai, kaip su mokykla išlaikyti ryšį kitose srityse, skaitykite ir tekste apie telefonus mokyklose.

Kol kas aiškiausias kitas žingsnis – viešas svarstymas dėl abiejų krypčių. Galutinis modelis, jo taikymo apimtis ir terminai dar nepaskelbti.