Senėjimui ateina galas
Senėjimas yra sudėtingas procesas, kurį lemia įvairių veiksnių, įskaitant genetinius, aplinkos ir gyvenimo būdo, derinys. Nors konkretūs senėjimo mechanizmai vis dar yra plačiai tiriami bei analizuojami, yra keletas mokslinių teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti šį procesą.
Patys mokslininkai ištisus dešimtmečius siekia išsiaiškinti ne tik tai, kaip žmogus sensta, tačiau ir tai, kaip tai sustabdyti. Šiuo metu jau yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais siekiama sulėtinti arba bent jau atitolinti senėjimo procesus.
Senėjimą tyrinėjantys mokslininkai yra linkę manyti, kad žmogaus ląstelių senėjimo procesus lemia DNR mutacijos, kurios laikui bėgant gali sutrikdyti normalią ląstelės veiklą ir sukelti ląstelių mirties procesą.
Nors tokios teorijos nepatvirtina faktas, kad vyresnio amžiaus žmonių ląstelėse dažnai net nėra aptinkama minimų mutacijų, ekspertai ir toliau gilinasi būtent į mūsų DNR ir atrodo, kad rado kažką iš tiesų sensacingo.
Profesorius Davidas Sinclairas ir jo kolegos net 13 metų ieškojo atsakymo į klausimą, kas lemia senėjimą. Dabar mokslininkų grupė skelbia atradę „senėjimo laikrodį“, kuris gali pagreitinti arba sustabdyti ląstelių pokyčius.
Tai reikštų ne tik vienos didžiausios žmogaus baimės – senėjimo – įveikimą, tačiau ir esminius pokyčius medicinoje. Manoma, kad pasitelkus šias žinias būtų galima gydyti Alzheimerio ar kitas, su amžiumi išryškėjančias ligas.
Pirmieji sėkmingi bandymai atliekami su pelėmis
Mokslininkas D. Sinclairas ir jo komanda paskelbė intriguojančią žinią: tyrėjai jau dabar gali pagreitinti pelių senėjimo procesus, pakeisti tai, kaip senatvė veikia organizmą, net atkurti dalį biologinių gyvūnų jaunystės požymių[1].
Tyrėjai teigia, kad jų atliekamas eksperimentas įrodo, jog priešingai nei manyta anksčiau, esminiai senėjimo veiksniai yra visai ne DNR mutacijos, bet epigenetinių instrukcijų sutrikimas.
„Senėjimo pagrindas yra ląstelėse prarandama informacija, o ne tik jos eikvojimas. Tai yra paradigminis pokytis mąstyme apie senėjimą“, – sako mokslininkas D. Sinclairas.
Mokslininkas ypač pozityviai vertina savo tyrimus ir pabrėžia, kad jeigu senėjimas būtų susietas su ląstelių mutacija, mokslas nieko negalėtų pakeisti. Vis dėto, dabar manoma, kad galima sukurti procesą, kuris senstančias ląsteles tiesiog „perkrautų“. Taip būtų pašalinami signalai, skatinantys nepageidaujamus senėjimo procesus.
Bandymai, imituojantys senėjimą, jau yra atliekami su pelėmis: mokslininkai pastebėjo, kad eksperimentą išgyvenančios pelės susiduria su mažesniu aktyvumu, jų kailis pilkėja, jos praranda dalį kūno masės. Tuomet mokslininkai atliko ląstelių „perkrovimą“: pelių atveju buvo iš naujo pradėti epigenetiniai pokyčiai, lemiantys inkstų ir odos ląstelių teigiamus pokyčius.
„Mane labai nustebino, kaip visuotinai tai veikia. Kol kas neradome ląstelių tipo, kurio negalėtume manipuliuoti laike“, – sako tyrėjas.
Ateityje ne tik nesensime, bet ir nesirgsime
Jei D. Sinclairo ir kolegų išbandoma technologija iš tiesų veiktų ir žmogų, tai galėtų tapti revoliucija. Juk pritaikius ją, žmogus ne tik nesentų, tačiau ir nesusidurtų su ligomis, kurios pasireiškia būtent sulaukus garbaus amžiaus. Tai apimtų ir įvairias lėtines ar širdies ligas, taip pat neurodegeneracinius sutrikimus, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą.
Žinoma, tuomet kiltų ir bioetinių bei moralinių klausimų. Vieni žmonės, tikėtina, pasaulio turtingieji, finansiškai galėtų susimokėti už tokią paslaugą, kuri tikriausiai nebūtų prieinama visiems. Tai galėtų tapti net nauja tendencija, pakeičiančia plastinę chirurgiją. Tuomet pasaulio milijardieriai niekuomet nesentų, susidurtume su beveik fantastinio filmo scenarijaus verta situacija.
Kita vertus, pats D. Sinclairas teigia, kad jo tyrimas yra tik pirmas žingsnis iš naujo apibrėžiant, ką reiškia senėjimas. Mokslininkas pripažįsta, kad šią technologiją vis dar supa daugiau klausimų nei atsakymų.
„Mes nesuprantame, kaip iš tikrųjų veikia atjauninimas, bet žinome, kad jis veikia. Galime jį panaudoti kūno dalims atjauninti ir, tikiuosi, sukurti vaistų, kurie bus revoliucija. Dabar, kai matau pagyvenusį žmogų, nežiūriu į jį kaip į seną, tiesiog žiūriu į jį kaip į žmogų, kurio sistemą reikia iš naujo paleisti. Dabar jau nebėra klausimo, ar atjauninimas įmanomas, bet klausimas, kada“, – sako mokslininkas[2].
Baimė pasenti yra tarsi uždaras ratas
Žmonės visais laikais bijojo senti. Tai sudėtinga visuomenės problema, kuriai įtakos gali turėti tiek asmeninė individo patirtis bei jo požiūris, tiek ir visuomenės spaudimas, lūkesčiai.
Vienas iš dažniausiai minimų senėjimo baimės veiksnių yra fizinė sveikata. Dėl senėjimo mūsų kūnas patiria fizinių pokyčių, daugelis žmonių baiminasi prarasti savo fizines galimybes ir tapti labiau priklausomi nuo kitų. Nemažiau gąsdinanti yra ir mirties baimė. Juk senėjimas priartina mus prie gyvenimo pabaigos labiau nei kažkas kitas.
Aktualus yra ir visuomenės požiūris į senstantį žmogų. Pavyzdžiui, Vakarų visuomenė dažnai labai vertina jaunystę ir grožį, todėl žmonės gali bijoti, kad senstant jie bus laikomi mažiau patraukliais, mažiau vertingais. Juk daugelyje kultūrų tikimasi, kad vyresnio amžiaus žmonės išeis į pensiją ir pasitrauks iš aktyvaus gyvenimo.
Tačiau ironiška, kad būtent baimė dėl senėjimo, jį dar labiau skatina. Viename naujausių senėjimo tyrimų įvardinta, kad nuolatinis susitelkimas į fizinės ar psichologinės sveikatos problemas lemia tai, kad senstant su jomis ir bus susiduriama. Tai lemia sumažėjęs gebėjimas valdyti stresą, dėl kurio fizinės ir psichinės problemos gali dar labiau sustiprėti.
Žinoma, to galima išvengti. Dakota Witzel, pagrindinė senėjimo tyrimo autorė ir Oregono valstybinio universiteto doktorantė teigia, kad savęs suvokimas senstant yra naudingas sveikatai, nepriklausomai nuo to, kiek streso kasdieniame gyvenime yra patiriama[3].
„Išmokę susidoroti su stresu, galite geriau suvokti savo senėjimą“, – teigia ekspertė.
